Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę dalyvaus TVF ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose, kuriuose aptars Ukrainos ekonominių reformų programos įgyvendinimą, pakartos Lietuvos prieštaravimą Fondo planams atnaujinti IV straipsnio ekonomines konsultacijas su rusija, o su JAV Federalinio rezervo sistemos (FED) ir iždo departamento atstovais diskutuos apie bankų sektoriaus priežiūrą, tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir pinigų plovimo prevenciją.

„Lietuvos ekonomika pamažu įgauna pagreitį, pademonstravusi išskirtinį atsparumą įvairių išorės šokų akivaizdoje, įskaitant rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą kainų šuolį. Galime pasidžiaugti, kad kol kas Lietuva yra tarp sparčiausiai augančių euro zonos valstybių. Visgi, norint užtikrinti gyvenimo kokybės gerėjimą ateityje, veikti reikia jau šiandien – visų pirma skatinant darbo našumo augimą. Būtina atsakingai ugdyti ateities darbuotojus, suteikiant paklausių įgūdžių švietimo sistemoje, ir suteikti galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius jau dirbantiems asmenims“, – sako G. Šimkus.

TVF antradienį paskelbė naujas pasaulio, įskaitant ir Lietuvą, ekonomikos prognozes. Mūsų šaliai prognozės tebėra palankios ir nepasikeitė nuo vasaros: šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., kitąmet – 2,6 proc.¹ Kainų augimas Lietuvoje šiemet bus dar mažesnis, nei tikėtasi vasarą, ir vidutinė metinė infliacija bus vos 0,9 proc. (–0,3 proc. p.), o kitąmet infliacija grįš prie konverguojančiai ekonomikai įprasto tempo ir sieks 2,4 proc. (+0,1 proc. p.).

Pasaulio ekonomika toliau demonstruoja stebėtiną atsparumą, nepaisant didelio neapibrėžtumo ir pagausėjusių neigiamų rizikų. Pasaulio BVP augimo prognozės nesikeičia nuo pavasario – šiemet ir kitąmet ekonomika augs kone visu potencialu, po 3,2 proc. Vis dėlto tai yra lėtesnis tempas nei istorinis 3,8 proc. vidurkis 2000–2019 m. Ekonomikos potencialą varžo gausėjantys tarptautinės prekybos ir investicijų barjerai dėl geopolitinio susiskaldymo, amžėjanti visuomenė, pernelyg menkos investicijos ir silpnas produktyvumo augimas.

Nepaisant pagausėjusių barjerų, tarptautinė prekyba atsigauna ir augs panašiu tempu kaip ir pasaulio BVP. Tiesa, vis daugiau prekybos vyksta geopolitinių blokų viduje, o ne tarp jų. Šiemet prekyba augs 3,1 proc., kitąmet – 3,4 proc., o tai taip pat yra lėtesnis tempas žvelgiant istoriškai (2006–2015 m. – 4,1 %).

Kainų augimas pasaulyje toliau slopsta, tačiau nuo metų pradžios stebimas proceso sulėtėjimas dėl užsitęsusios gana aukštos paslaugų infliacijos. Prekių kainų lygis pasaulyje yra reikšmingai padidėjęs, tačiau per metus iš esmės nebeaugo, ypač Kinijai padidinus prekių pasiūlą tarptautinėje rinkoje dėl susilpnėjusios vidaus paklausos. Tačiau paslaugų infliacija pasaulyje tebėra perpus didesnė nei iki pandemijos ir siekia 4,2 proc. Ją daugiausia lemia atlyginimų augimas, darbuotojams siekiant atgauti dėl ankstesnio kainų šuolio prarastą perkamąją galią. Vis dėlto įtampa darbo rinkoje normalizuojasi ir jau grįžo į ikipandeminį lygį, todėl darbuotojams bus vis sunkiau išsiderėti aukštesnius atlyginimus, o tai atitinkamai lėtins kainų augimą paslaugų sektoriuje.

Prognozuojama, kad šiemet kainų augimas pasaulyje sieks 5,8, kitąmet – 4,3 proc., o išsivysčiusiose šalyse infliacija prie centrinių bankų tikslo grįžta sparčiau ir šiemet bei kitąmet atitinkamai turėtų siekti 2,6 ir 2 proc. Įsitikinus, kad infliacija išsivysčiusiose šalyse slopsta užtikrintai, jų centriniams bankams Fondas rekomenduoja palaipsniui mažinti bazines palūkanų normas ir grąžinti pinigų politiką į neutralų lygį.

Euro zonai susiduriant su struktūrinėmis našumo problemomis, ekonomikos augimo įsibėgėjimas stringa. Ekonomiką artimiausiu metu skatins vartotojų perkamosios galios augimas ir stiprėjanti vidaus paklausa, ypač paslaugų sektoriuje, taip pat atsigaunanti eksporto paklausa. Šiemet euro zonos BVP augs 0,8, o kitąmet augimas spartės iki 1,2 proc. (–0,3 proc. p., palyginti su vasaros prognoze). Neigiamą augimo peržiūrą kitiems metams lemia Vokietijos ekonomika, kurios gamybos sektorius yra susilpnėjęs dėl aukštesnių energijos kainų po rusijos invazijos į Ukrainą bei nuosmukio nekilnojamojo turto sektoriuje. Šios šalies ekonomiką papildomai varžo vykdoma fiskalinė konsolidacija. Šiemet Vokietijos ekonomika patirs sąstingį, o kitąmet BVP turėtų augti 0,8 proc. (–0,5 p. p.).

JAV ekonominis aktyvumas viršija ankstesnius lūkesčius ir yra gerokai stipresnis nei euro zonoje. Šiemet JAV ekonomika augs tris kartus sparčiau nei euro zonos – BVP plėtra sieks 2,8 proc. (+0,2 p. p.), o kitąmet sulėtės iki 2,2 proc. (+0,3 p. p.). Geresnę raidą lemia aktyvus vartojimas, skatinamas realiųjų atlyginimų augimo, ypač žemų pajamų namų ūkių, tačiau kitąmet ekonomiką vėsins mažėjanti įtampa darbo rinkoje ir palaipsniui griežtėsianti fiskalinė politika.

Kinijos ekonomika šiemet turėtų augti 4,8 proc. (–0,2 p. p.), nepaisant nuosmukio ir struktūrinių problemų nekilnojamojo turto rinkoje bei istoriškai žemo vartotojų pasitikėjimo, o kitąmet augimas sieks 4,5 proc. Ekonomikos aktyvumą turėtų palaikyti rugsėjo mėn. paskelbtas pinigų politikos skatinimas, taip pat yra ženklų dėl galimo impulso ekonomikai iš valstybės biudžeto.

Pasak TVF, ekonominės politikos prioritetu trumpuoju laikotarpiu turėtų būti kainų stabilumo atkūrimas, išvengiant ryškesnio ekonominio aktyvumo sulėtėjimo. Pinigų politikai grįžtant į neutralią padėtį, Fondas pabrėžia ilgesnio laikotarpio tikslą – mažinti viešųjų finansų deficitą, siekiant suvaldyti viešosios skolos lygį ir sudaryti sąlygas biudžeto lankstumui bei būtinosioms investicijoms ateityje.

Šių metų TVF ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose G. Šimkus daug dėmesio skirs Ukrainai – aptars prieš metus patvirtintos TVF programos įgyvendinimą ir šalies finansinius iššūkius bei jų sprendimo būdus. Šie klausimai bus aptarti kartu su Ukrainos centrinio banko pirmininku Andriy Pyshnyy, Ukrainos atstovu TVF Vladyslav Rashkovan, TVF misijos Ukrainai atstovais.

Susitikime su TVF Europos departamento direktoriumi Alfred Kammer G. Šimkus pakartos Lietuvos prieštaravimą Fondo planams atnaujinti IV straipsnio ekonomines konsultacijas su rusija. Kol agresorė tęsia karą prieš Ukrainos žmones, nepriimtina grįžti prie įprasto bendradarbiavimo ir teikti rusijai ekonominės politikos rekomendacijas. Rugsėjį Fondas buvo paviešinęs planus atnaujinti IV straipsnio konsultacijas su rusija, tačiau po Šiaurės ir Baltijos regiono šalių bei Lenkijos protesto šie planai buvo atidėti nenustatytam laikui.

Lietuvos banko delegacija susitiks su JAV FED valdybos nariu ir vicepirmininku Michael Barr ir diskutuos tarptautinių bankų priežiūros klausimais. Susitikimuose su JAV iždo departamento padaliniais – Užsienio aktyvų kontrolės biuru ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tinklu – bus aptarti tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo bei pinigų plovimo prevencijos klausimai.

TVF yra 191 valstybę jungianti organizacija – šiemet prie jos prisijungė ir Lichtenšteinas. Fondas siekia visų savo narių tvaraus ekonomikos augimo ir gerovės. Šiemet TVF ir Pasaulio bankas mini 80 metų sukaktį. Lietuva TVF narė yra nuo 1992 m., mūsų šaliai TVF atstovauja centrinio banko vadovas.