Oficialiais 2026 m. liepos 22 d. duomenimis, šiais metais Lietuvoje nustatyta 10 tymų atvejų. Septyni iš jų – vyresniems nei 45 metų asmenims. Medikai sako, jog tai nėra atsitiktinumas: skiepijimo nuo tymų schemos Lietuvoje ne kartą keitėsi, todėl dalies suaugusiųjų skiepijimo istorija nėra aiški. Viena tymų vakcinos dozė apsaugo didžiąją dalį paskiepytųjų, tačiau patikimesnei apsaugai rekomenduojamos dvi dozės.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, prof. Ligita Jančorienė pasakoja, kad skiepijimas nuo tymų Lietuvoje pradėtas 1964 m. monovalentine (vieno komponento) vakcina.

Nuo 1996 m. 15-os mėnesių vaikams pradėta naudoti kombinuota MMR vakcina, apsauganti nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės, o 1998 m. į nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta dviejų MMR (angl. measles, mumps, rubella) vakcinos dozių schema. Vaikai pagal šį kalendorių yra nemokamai skiepijami 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Valstybės lėšomis skiepijami ir sąlytį su tymų atveju turėję asmenys – ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto.

„Kadangi skiepijimo schemos Lietuvoje keitėsi, skirtingų amžiaus grupių žmonės galėjo būti paskiepyti nevienodai. Todėl vien pagal amžių patikimai spręsti apie apsaugą negalima – svarbiausia patikrinti turimus medicininius įrašus apie atliktus skiepijimus. Daliai žmonių po vienos kombinuotos MMR vakcinos dozės pakankamas imuninis atsakas nesusidaro, todėl patikimesnei apsaugai rekomenduojamos dvi dozės“, – pasakoja prof. L. Jančorienė.

Ji priduria, kad tarp vyresnio amžiaus lietuvių yra kur kas daugiau tokių, kuriems tymų imunitetas yra susiformavęs natūraliai, šia liga persirgus – ypač praėjusio amžiaus viduryje tymai Lietuvoje buvo natūrali ir plačiai paplitusi vaikų liga.

Iš atostogų galima parsivežti ne tik įspūdžius

Vasarai įsibėgėjus, dalis lietuvių atostogauti vyksta ir į šalis, kuriose registruojami kur kas didesni tymų atvejų skaičiai nei Lietuvoje. Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, per 12 mėnesių iki šių metų gegužės 31 d. iš 30-ies Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių buvo pranešta apie beveik 3 tūkst. tymų atvejų.

Daugiausia susirgimų per vienerių metų laikotarpį buvo užregistruota Rumunijoje (767), Italijoje (624), Bulgarijoje (339), Prancūzijoje (302) ir Ispanijoje (239). ECDC duomenimis, 2026 m. gegužės mėnesį daugiausia atvejų buvo registruota Bulgarijoje (122 atvejai), Italijoje (74), Prancūzijoje (24), Belgijoje (17) ir Lenkijoje (8).

Iš dešimties šiemet Lietuvoje fiksuotų susirgimų įvežtiniai buvo du tymų atvejai – jais lietuviai užsikrėtė Lenkijoje ir Pietų Korėjoje. Specialistai ragina neprarasti budrumo: prieš kelionę rekomenduojama patikrinti turimus skiepų įrašus, o jei skiepijimo istorija neaiški – iš anksto pasitarti su gydytoju dėl imuniteto įvertinimo ar vakcinacijos.

Kaip būti tikriems dėl imuniteto?

„Norint būti tikriems, kad turite imunitetą nuo tymų, pirmiausia reikėtų patikrinti išlikusius medicininius dokumentus ar įrašus apie atliktą vakcinaciją. Jei dokumentuotos dvi MMR vakcinos dozės, papildomo IgG tyrimo paprastai nereikia. Kai skiepijimo istorija nežinoma, individualiai galima rinktis tymų IgG tyrimą arba, nesant kontraindikacijų, pasiskiepyti. Tiesa, tymų antikūnų IgG testas neparodys, kaip imunitetas buvo įgytas – persirgus tymais ar po vakcinacijos, nes abiem atvejais susidaro tokie pat IgG klasės antikūnai“, – pasakoja prof. L. Jančorienė.

Jeigu tymų IgG antikūnų nenustatoma ir nėra kontraindikacijų, rekomenduojama pasiskiepyti MMR vakcina. Reikiamą dozių skaičių ir jų skyrimo laiką konkrečiam asmeniui reikėtų nustatyti, atsižvelgiant į turimus skiepijimo duomenis bei individualią situaciją.

Profesorė primena, kad prieš skiepijantis, kaip ir prieš vartojant kitus vaistus, svarbu įvertinti bendrą žmogaus sveikatos būklę ir galimas kontraindikacijas – tokias kaip: padidėjęs jautrumas vakcinos komponentams, nėštumas, kai kurios sunkios ligos, imuninės sistemos nepakankamumas arba taikomas imuninę sistemą slopinantis gydymas.

„Kadangi MMR yra gyvoji susilpninta vakcina, jos negalima skirti nėštumo metu ir esant sunkiai imunosupresijai. Po organų ar kaulų čiulpų transplantacijos, chemoterapijos arba vartojant imuninę sistemą veikiančius vaistus, galimybę skiepytis turi individualiai įvertinti gydytojas“, – dėmesį atkreipia L. Jančorienė.

Kuo rizikuojama?

Tymai yra viena labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų pasaulyje. Vienas sergantis asmuo gali užkrėsti 12–18 kitų, imuniteto neturinčių žmonių. Tymų virusas plinta per orą ir uždaroje patalpoje gali išlikti iki dviejų valandų po to, kai sergantis žmogus iš jos išėjo. Tad užsikrėsti galima ne tik artimai bendraujant su sergančiuoju. Riziką didina ir oro uostai, viešasis transportas, renginiai, turistų gausiai lankomos vietos bei kitos erdvės, kuriose susirenka daug žmonių.

Iš pradžių tymai pasireiškia karščiavimu, sloga, kosuliu, akių paraudimu, o vėliau atsiranda specifinis bėrimas, kuris paprastai prasideda veide ir išplinta po visą kūną. Pasak prof. L. Jančorienės, komplikacijų atvejais tymai gali sukelti sunkią pneumoniją, vidurinės ausies uždegimą, dehidrataciją, viduriavimą, o retesniais atvejais – kepenų pažeidimą ar hepatitą.

„Pavojingiausios komplikacijos yra encefalitas – galvos smegenų uždegimas – ir kvėpavimo nepakankamumas dėl sunkios pneumonijos. Vaikams, nors ir labai retai, gali išsivystyti poūmis sklerozuojantis panencefalitas – lėtai progresuojanti ir mirtina neurologinė liga“, – perspėja Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.

Profesorė taip pat atkreipia dėmesį ir į dar vieną rečiau minimą šios ligos pasekmę – persirgus tymais, bent keliems mėnesiams itin susilpnėja organizmo imuninės sistemos veikla, dėl ko žmogus tampa kur kas imlesnis kitoms infekcijoms.

Tymų protrūkio galimybė – reali

Iš dešimties šiemet Lietuvoje tymais užsikrėtusių žmonių šeši buvo arba visiškai neskiepyti, arba pilna visa jų vakcinacijos istorija nebuvo žinoma. Likusieji keturi buvo gavę tik vieną MMR vakcinos dozę.

Siekiant užkirsti kelią tymų plitimui, bent 95 proc. populiacijos turėtų būti paskiepyta dviem tymų vakcinos dozėmis. Lietuvoje vaikų skiepijimo apimtys šios ribos vis dar nesiekia, tad tymų protrūkio rizika išlieka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusių metų pabaigoje mūsų šalies 2-ejų metų amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze tesiekė 85,8 proc., o 7-erių metų amžiaus grupėje, antrąja vakcinos doze – dar mažiau, 84,5 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2024 m. pasaulyje nuo tymų mirė apie 95 tūkst. žmonių. Dauguma mirusiųjų buvo neskiepyti arba nepakankamai paskiepyti vaikai iki penkerių metų.

Paskutiniai metai, kai tymų atvejų nebuvo užregistruota Lietuvoje, buvo 2022-ieji. O didžiausias šios ligos protrūkis pastarąjį dešimtmetį fiksuotas 2019 m., kai visoje šalyje tymais susirgo 834 žmonės.

Kaip ir visi vaistai, vakcinos gali turėti šalutinių poveikių. Paskiepijus MMR vakcina, gali pasireikšti karščiavimas, bėrimas, reakcijos dūrio vietoje. Kai kuriems asmenims gali padidėti limfiniai mazgai ar atsirasti sąnarių skausmas.

LT-NON-00998 07/2026

Įrašas remiamas MSD farmacijos kompanijos.

Dėl skiepų prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Idea Prima inf.