Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje registruota 16 proc. mažiau susirgimų rotavirusine infekcija palyginus su užpernai (atitinkamai 2912 ir 3474 atvejai).

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus specialistės Gretos Gargasienės, susirgimų mažėjimą galima sieti su vakcinacija nuo rotavirusinės infekcijos, kai  dviejų mėnesių kūdikiai valstybės lėšomis pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pradėti skiepyti nuo 2018 m. rugsėjo.

Iš viso kūdikiai valstybės lėšomis skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmoji dozė įskiepijama  2 mėn., antroji – 4 mėn., trečioji - 6 mėn. kūdikiams.

Pasak G. Gargasienės, 2019 m. rotavirusinės infekcijos vakcinacijos aprėptys siekė 82,5 proc. ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje šia vakcina kūdikiai skiepijami kiek ilgiau nei metus – tokios aprėptys yra gera pradžia“, – pažymėjo ULAC specialistė G. Gargasienė.

G. Gargasienės teigimu, imlumas rotavirusinei infekcijai yra visuotinis, tačiau dažniausiai serga ir hospitalizuojami vaikai iki 5 metų. Naujausiais ULAC duomenimis, 2019 m. didžioji (80 proc., 2316 atvejų) susirgimų dalis registruota 0–5 m. vaikų amžiaus grupėje ir tai 19 proc. mažiau nei 2018 m. Analizuojant skiepijamų vaikų (iki 1 m.) sergamumo duomenis, matomas ženklus sergamumo sumažėjimas: 2018 m. – 1423 susirgimai rotavirusine infekcija, o 2019 metais  – 30 proc. mažiau susirgimų (978).

Specialistė pastebi, kad dėl higienos įgūdžių stokos virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per užterštas rankas ir aplinkos paviršius. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša namo, kur užsikrečia kiti šeimos nariai. Kasmet protrūkiai registruojami tiek šeimose, tiek kolektyvuose.

Pasak G. Gargasienės, žarnyno infekcijų virusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. virusas išsiskiria su išmatomis ir patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas, todėl būtina laikytis asmens ir aplinkos higienos.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką ULAC medikai pataria:

• kuo dažniau ir kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ar parduotuvės, po sąlyčio su gyvūnais, slaugant sergantį vaiką ir kt. atvejais;
• gyvenamosiose patalpose dažnai liečiamus paviršius šluostyti 2 kartus per dieną naudojant buitines dezinfekuojančias priemones, skirtas įrenginiams ir paviršiams valyti;
• kuo dažniau vėdinti gyvenamąsias patalpas;
• ligonio apatinius drabužius skalbti ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros vandenyje;
• pajutę pirmuosius užkrečiamosios ligos požymius: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo paskirtų rekomendacijų.

ULAC inf.