Nuo 2005 metų vadovaujanti Upninkų seniūnijai L.Alechnavičienė nebeskaičiuoja, kiek kartų teko gelbėti išmestus ir likimo valiai paliktus šunis, kiek kartų buvo bandoma prisišaukti įvairias jais besirūpinančias tarnybas.
Tačiau vieno šuns „galva“, kaip sako viena gyvūnais besirūpinanti Kauno įmonė, kainuoja nei daug, nei mažai – 500 litų.
Šeimininkai šunų neatiduoda
Tiek L.Alechnavičienė, tiek kiti seniūnijos specialistai sako laukiantys, kada Jonavoje atsiras gyvūnų prieglauda.
„Meras sakė, kad bus. Labai jos reikia. Tuomet daugelis su gyvūnais susijusių problemų būtų sprendžiama lengviau“, - sakė seniūnė.
Tačiau ne tik gyvūnų prieglaudos atsiradimas palengvintų beglobių gyvūnų dalią. Kol kas Lietuvoje galiojantys įstatymai gyvūnų gerovei ne padeda, o trukdo.
„Upninkuose gyvena viena asociali šeima. Jų bute nuolatos būna po keturis-penkis šunis. Būna, kad jie išsprunka į lauką, puola žmones, buvo apkandžioję vaikus. Šiai šeimai mūsų apylinkės inspektorius yra prirašęs daug baudų, kurių jie nemoka, o šunų – neatiduoda“, - pasakojo L.Alechnavičienė.
Jei policijos pareigūnai, seniūnijos specialistai ar gyvūnų globėjai norėtų iš buto paimti šunis, tam reikia teismo leidimo. Arba pačių šeimininkų sutikimo. Tačiau šeimininkai šunų atiduoti nesutinka.
Į šiuos namus ne kartą kviesti ir policijos pareigūnai, tačiau nei į baudas, nei į įspėjimus šeimininkai nereaguoja.
Papildomų pinigų negauna
Dar viena galimybė paimti šunis – juos pagauti tada, kai jie išleidžiami į lauką. Tačiau Jonavoje nėra tarnybos, kuri užsiimtų tokia veikla.
„Kiek kartų kvietėme „Jonavos paslaugas“, bet jie nevažiuoja. Kai būna tikrai skubūs atvejai, tuomet skambinu tiesiai įmonės direktoriui. Tik taip tarnybą pavyksta prisikviesti.
Anksčiau jie sakydavo, kad neturi specialaus šautuvo, kuris gyvūnus užmigdo. Dabar turi, tačiau irgi nevažiuoja. Sako, kad pakankamai darbo turi ir mieste“, - pasakojo seniūnė.
Tačiau kai reikėjo iš mirusios moters namų išvežti beglobiais likusius šunis, už jų paėmimą ir dar vieno šuns sugavimą pačiame Upninkų miestelyje bendrovė seniūnijai pateikė 650 litų sąskaitą.
„Todėl mes negalime dažnai prašyti įmonės paslaugų. Už šunų išvežimą mokame iš tų pačių lėšų, kurios skirtos tvarkyti ir apšviesti gatves. Papildomų pinigų beglobiams gyvūnams juk negauname“, - sakė L.Alechnavičienė.
Gyvūnų globėjų neprisikvietė
Seniūnė prisimena ir prieš kelis metus buvusią bemaž tikrą šunų gelbėjimo dramą. Žiemą gyventojai pastebėjo Šventosios upės saloje inkščiančius du šunis. Kaip jie ten atsirado – nežinia, tačiau kalbų tada buvo įvairių.
Viena iš versijų – šunis į upę įmetė patys šeimininkai, tačiau augintiniai nepaskendo ir pasiekė viduryje upės esančią salą.
„Tada pirkom jiems kaulus ir mėtėm, kad bent paėstų. Skambinau į visas tarnybas, kur tik galėjau.
Tačiau gyvūnų globos organizacija „Nuaras“ iš Kauno pasakė, kad vieno šuns „galva“ kainuoja 500 litų. Jei šunys du, už antrąjį tektų mokėti 250 litų. Tai - dideli pinigai, kuriuos reiktų vos ne ištraukti iš savo piniginės“, - prisiminė seniūnė.
Be to, „Nuaro“ atstovai iš pradžių nesutiko atvažiuoti ir dėl to, kad pasiekti šunis gali būti pavojinga – jie yra viduryje upės.
„Vėliau sutarėme, kad atvažiuos. Nesulaukę vėl paskambinom. Pasakė, kad žiemą anksti temsta ir nebevažiuos“, - sakė L.Alechnavičienė.
Tada darbininkai nukirto palei upę augusį karklą, šis įkrito į upę ir beveik pasiekė salą. Naktį pašalus ir palei karklą susinešus smulkiems ledams, šunys pasiekė krantą.
„Jie grįžo į savo namus. Nuvažiavom, pasikalbėjom. Šeimininkė šunis pririšo“, - pasakojo L.Alechnavičienė.
Šuniukams ieškojo šeimininkų
Viename iš Upninkų seniūnijos kaimų gyvena dar viena moteris, auginanti daug šunų. Ji sako, kad šunis galėtų atiduoti, bet kur juos dėti ir kaip išvežti – nežinia.
„Būna visokių istorijų. Kartą kažkas mūsų krašte atvežė ir paleido gražią koli veislės kalę. Greitai ji susilaukė šunelių.
Tąsyk su keliais seniūnijos darbuotojais skambinom visiems, kam galėjom ir siūlėm šuniukus. Jie buvo labai gražūs. Pavyko išdalinti beveik visus, o mamą su vienu šuniuku priglaudė mūsų komunalinio ūkio darbuotoja. Gyvena jie abu iki šiol“, - sakė L.Alechnavičienė.
Pasak seniūnės, pasitaiko atvejų, kada nereikalingu tapusį gyvūną į Upninkus atveža tolimesnių kaimų ar net Jonavos gyventojai ir čia paleidžia: „Todėl ir sakau, kad gyvūnų prieglauda – labai reikalinga“.
Užs.Nr. 055
