Kol vieni atsikrato augintinių, kiti, net išvykdami į kitą pasaulio kraštą, nedvejodami pasiima juos - tokia mintis kyla girdint Jonavoje, Draugystės soduose, prie būdos gyvenusio Bo istoriją.

Pusantro metro spinduliu

Nežinia, kiek laiko Bo gyveno galėdamas judėti vos 1,5 metro spinduliu. Būtent tokio ilgio buvo jo grandinė. Kadangi taip apribojo keturkojo judesius,  Bo galinių kojų raumenys tiek susilpnėjo, kad ėmė sunkiai klausyti jo pačio.

Nepaisant to, kad keturkojis galėjo džiaugtis tik sodų bendrijos narių atneštu maistu, nes nuolatinės priežiūros šeimininkas jam neparūpino, Bo neprarado meilės žmogui, o su Jonavoje beglobiais gyvūnais besirūpinančios savanorės Gintarės Varžinskienės pagalba ir surado nuolatinius namus.

Žavėjosi ne visi

Tiesa, moteris pasakoja, kad tai padaryti pavyko ne iš pirmo karto.

,,Murzinas, susivėlęs ir negražus - taip Bo buvo apibūdintas vienų žmonių, kurie buvo atvykę su juo susipažint", - prisiminė G. Varžinskienė. 

Tačiau naujoji šeimininkė, atvykusi Bo, nedvejojo ir pasiėmė keturkojį gyventi į Vilnių.

,,Ji pamilo širdimi šį dičkį, nepabūgo purvo, blusų, sąvėlų, pati kaip kūdikį įkėlė Bo į mašiną ir išrūko į naują rytojų", - teigė savanorė.

Taip prie būdos gyvenęs šuo tapo augintiniu, galinčiu džiaugtis šilta pastoge bei minkštu guoliu.

Visgi, Bo istorija tuo nesibaigė. Kadangi gyvenimo vingiai jo šeimininkę nubloškė į Ugandą (Afrika), šiandien jis taip pat gyvena ten. 

Dabar - Afrikos gyventojas

Kalbėdama apie tai, G. Varžinskienė netramdo džiaugsmo. 

,,Jūs neįsivaizduojate, ką man reiškia tokios istorijos... Kai vargšai gyvūnai atverčia naują gyvenimo puslapį, mums savanoriams širdys plazda. O šis Bo, dabar jau Mažulio atvejis ir  besąlygiška šeimininkės meilė jam tik įrodo, kad nieko nėra neįmanomo, jos jei priimi gyvūną, tai visam gyvenimui ir kad ir kur gyvenimas nublokš, bet - kartu.

Jaučiu didžiulę pagarbą naujajai šunelio šeimininkei Danutei. Ji - pavyzdys visiems. O aš eilinį kartą lieju džiaugsmo ašaras, stebėdama jų ryšį, jų nuotykius, užfiksuotus nuotraukose.

Sėkmės Jiems didžiausios!", - kalbėjo savanorė, pridurdama, kad kiekviena išgelbėto gyvūno sėkminga tolimesnio gyvenimo istorija užaugina sparnus ir įprasmina sunkią savanorystės veiklą.

Teksto autorė Jovita Stanevičiūtė