Per pastarąjį penkmetį į Užimtumo tarnybą iš viso kreipėsi 2,7 tūkst. romų. Dirbti pradėjo vos trečdalis – 29,3 proc. šios tautybės klientų (790). Kasmetinė įsidarbinimo dinamika panaši: daugiausiai įsidarbinusių buvo 2024 m. (176), mažiausiai – 2022 m. (133). Pernai darbo rinkoje įsitvirtino 163 romai.

„Romų išsilavinimo lygis išlieka vienas didžiausių iššūkių įdarbinimo procese – apie 30 proc. šių klientų neturi pradinio išsilavinimo, o daugiau nei pusė yra įgiję tik pradinį ar pagrindinį. Neraštingumas būdingas dažnam vyresnio amžiaus romui. Tik pavieniai asmenys turi vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Neretai pirmiausia darbo ieškantiems romams reikia individualių konsultacijų, atvejo vadybininkų paslaugų ir kompleksinių sprendimų“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.

Romams trukdo dirbti ne tik žemas išsilavinimo lygis, ribota darbo patirtis, bet ir nereguliarus bendradarbiavimas su konsultantais, taip pat trūksta pasitikėjimo institucijomis, dažnam būdingi motyvacijos svyravimai ir kt.

Siekiant romų įsitraukimo į darbo rinką papildomai taikomos ir kompleksinės paslaugos, orientuotos į didesnę socialinę atskirtį patiriančius asmenis: stiprinama jų motyvacija, ugdomi socialiniai ir darbo įgūdžiai, įdarbinimo procese tarpininkaujama tarp kliento ir darbdavio. Pagalbą padeda teikti socialiniai partneriai ir kitos institucijos.

Romai dažniausiai įsidarbina biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, statybininkais, pakuotojais, kambarinėmis, kiemsargiais, sunkvežimių vairuotojais, taip renkasi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus.

Darbo ieškančių romų pageidavimai darbui taip pat panašūs. Dažniausiai ieško nekvalifikuoto darbo: indų plovėjo, kiemsargio, virtuvės pagalbinio darbuotojo, valytojo, kroviko, pardavėjo ar lengvojo automobilio vairuotojo.

Šalies darbdavių požiūris į romų tautybės žmones skirtingas. Stebima kad Vilniaus regiono darbdaviai pasižymi didesne tolerancija romų atžvilgiu – nėra atsisakę įdarbinti siūlomų kandidatų ir labiau akcentuoja kandidatų motyvaciją, darbo patirtį ir gebėjimus, o ne tautybę.

Pasak I. Nomeikienės, palankesnę aplinką ir požiūrio lankstumą šiame regione, tikėtina, kuria susiformavęs ilgametis daugiakultūrinis bendruomenių sambūvis ir aukštas tolerancijos tautinėms mažumoms lygis: „Kituose, ypač mažesniuose šalies miestuose, stebima daugiau stereotipų ir nepasitikėjimo romų kandidatais dėl jų būdo ir kultūrinių skirtumų.“

Visgi dažnesni atvejai, kai patys romai labiau laikosi išankstinės nuomonės, esą jie nelabai pageidaujami arba gali nenorėti priimti jų į darbą. Neretai šis stereotipas lemia mažesnį pasitikėjimą savimi bei motyvacijos stoką aktyviai dalyvauti įsidarbinimo procese.

Kadangi gausiausia romų bendruomenė įsikūrusi Vilniuje, čia labiausiai dirbama su šios tautybės žmonėmis. Vilniuje per penkerius metus registravosi 505 romai. Kaune darbo ieškojo 233, Jonavoje – 321 ir Vilkaviškyje – 197 šios tautybės žmonės.

Šių metų kovo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 435 romai, kuriems teikiamos darbo rinkos paslaugos.

Užimtumo tarnybos inf.