Vien per dvi dienas Santoriną sudrebino 280 nestiprių žemės drebėjimų

„Santorino salą Graikijoje vasario 2–3 d. sudrebino 280 nestiprių žemės drebėjimų, bet įvairaus stiprumo drebėjimai vyksta iki šiol“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus specialistai. Drebėjimai buvo lokalizuoti Egėjo jūroje šiaurės vakarų kryptimi nuo Santorino salos. Galingesnių drebėjimų stiprumai (magnitudės) siekė 5,1. Drebėjimų židinių gyliai buvo pasiskirstę nuo ~2 km iki ~20 km gylio.

Santorino sala yra Helenikos vulkaninių salų lanko, susidariusio dėl tektoninių Afrikos ir Eurazijos plokščių judėjimo, dalis, bet saloje ugnikalnis paskutinį kartą buvo išsiveržęs 1950 metais. Graikijos mokslininkų nuomone, pastarųjų nestiprių žemės drebėjimų serija susijusi su tektoninių plokščių judėjimu, o ne vulkaniniu aktyvumu.

2025 m. vasario 3 d. greta Santorino Graikijoje užfiksuotas vienas stipresnių žemės drebėjimų. Jo epicentras pažymėtas geltona žvaigžde. Raudonomis linijomis pavaizduotos tektoninių plokščių ribos.

Viduržemio jūros regionas yra seismiškai aktyvus dėl Afrikos plokštės gelmėjimo (subdukcijos) šiaurės kryptimi (4–10 mm per metus) po Eurazijos plokšte (2 pav.). Šių dviejų plokščių artėjimas (konvergencija) prasidėjo maždaug prieš 50 mln. metų ir su šiuo plokščių judėjimu buvo susijęs Tetijos jūros užsivėrimas.

Šiuolaikinė Tetijos jūros „liekana“ yra Viduržemio jūra. Didžiausias seisminis aktyvumas Viduržemio jūros regione stebimas Graikijos pietinėje dalyje esančioje Graikijos subdukcijos zonoje, išilgai Šiaurės Anatolijos lūžio zonos vakarų Turkijoje ir Kalabrijos subdukcijos zonos pietų Italijoje. Lokalūs dideli subdukcijos greičiai Graikijos subdukcijos zonoje (35 mm per metus) siejami su užlankinių baseinų skėtra (spredingu) visoje Graikijoje ir vakarų Turkijoje virš subdukuojančios Viduržemio jūros vandenyno plutos. Dėl subdukcijos procesų aktyvūs ugnikalniai susidaro Egėjo jūros Kikladų salose ir pietų Italijoje.

Pietinės Eurazijos ir šiaurinės Afrikos tektoninių plokščių susidūrimo schema. Raudonos linijos rodo į aktyvių tektoninių lūžių požymius žemės paviršiuje, CTFZ – Kefalonia transforminių lūžių zona, NAT – Šiaurės Egėjaus įduba, CR – Korinto riftas, SG – Saronikos įlanka, SAVA – pietų Egėjaus aktyvus vulkaninių salų lankas, Back-Arc – už vulkaninių salų lankų esantis Viduržemio jūros užlankinis baseinas. Purpurinė punktyrinė linija apytiksliai atvaizduoja Eurazijos–Afrikos tektoninių plokščių ribas išilgai Helenikos giliavandenio lovio.

Žiniasklaida jau yra pranešusi, kad Santorine buvo uždarytos mokyklos, žmonės raginami nesibūriuoti didelėmis grupėmis uždarose patalpose. Pranešimų apie apgadintus ar sugriautus pastatus kol kas nebuvo. Tūkstančiai žmonių, bijodami būsimų požeminių smūgių, jūros ar oro transportu iš Santorino evakavosi į žemyninę Graikijos dalį.

Graikijoje įvykusius žemės drebėjimus užregistravo ir Lietuvos valstybinio seismologinio monitoringo seisminių stebėjimų stotys (Paburgės (PBUR) ir Paberžės (PABE)), ir kitos Baltijos regiono seisminių stebėjimų stotys.

Pav_3_2025-02-03_Graikija_5.1.png

Lietuvos seiminio monitoringo stočių seismogramos (PBUR ir PABE) bei Baltijos regiono stočių seismogramos: ALL, ARBE, BSD, DEL, GKP, JOF, KEF, LANU, LNIZ, MEF, MTSE, OBN, PUL, RAF, RGN, RUE, SJUU, SLIT, STRU, SUF, SUW, UPP, VIKU, VSU.

Nuorodos:

Lietuvos geologijos tarnybos inf.