"Kiekvieną rytą ir vakarą, turbūt, kaip ir dauguma jonaviečių, į darbą vykstu pro Jonavos centrą, J. Basanavičiaus gatvę, kurioje apstu nuosavų namų su kaminukais. Vasaros metu net neatkreipi į tai dėmesio, bet kai tik atšąla oras, taip ir prasideda miesto centro dvokas.  Ir tai kartojasi ne pirmą šaltąjį sezoną. 

Ką jie ten kūrena savo namų šildymui? Gal supelijusius skudurus ar kokią dvėselieną rūko, nes aš, miesto centre, ypač rytais, ir jaučiu keistą dvoką, kurio, manau, neturėtų būti. Juk kūrenant kietuoju kuru tokios smarvės neturėtų būti, ar aš klystu?", - portalui jonavoszinios.lt rašo Vilmantė. Moters pastebėjimai perduoti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriui, ir Jonavos aplinkosaugininkams.  

Šildymo sezono metu gali padidėti kenksminga oro tarša 

Dėl juntamo blogo kvapo reikia kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Pastarasis atlieka ūkinės komercinės veiklos sukeliamų kvapų kontrolę. 

Deginant atliekas buitiniu būdu dėl per žemos temperatūros ir nepilno degimo susidaro žmogaus sveikatai labai pavojingos cheminės medžiagos

„NVSC vykdo kvapų kontrolę gyvenamojoje ir visuomenės paskirties teritorijoje tik tais atvejais, kada gyvenimo sąlygų pablogėjimas yra susijęs su ūkine komercine veikla. Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma tik iš ūkinėje komercinėje veikloje, kurioje naudojami stacionarūs taršos kvapais šaltiniai, kylantiems kvapams vertinti. Kvapo koncentracijos ribinė vertė netaikoma paties asmens ūkinės komercinės veiklos keliamo ir jį veikiančio kvapo atvejais. 

Šildymo sezono metu gali  padidėti oro tarša, nes namuose pradedama kūrenti katilus, krosnis, židinius. Ypač tai jaučiama individualių namų rajonuose. Pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenti, yra natūrali mediena, anglys, durpės. Degant kietajam kurui į aplinkos orą išsiskiria teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai ir kt. Minėtiems teršalams, ypatingai kietosioms dalelėms, ilgą laiką viršijus teisės aktuose reglamentuojamą ribinę vertę galimas neigiamas poveikis žmonių sveikatai, pasireiškiantis padidėjusiu sergamumu kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis. 

Primename, kad negalima deginti krosnyje plastikinės taros, gumos, drabužių, avalynės, dažytos ar lakuotos medienos, medžio drožlių plokščių, senų baldų, cheminėmis medžiagomis užterštų audinių ar pakuočių.  Deginant atliekas buitiniu būdu dėl per žemos temperatūros ir nepilno degimo susidaro žmogaus sveikatai labai pavojingos cheminės medžiagos, sunkieji metalai, dioksinai. Gyvenamųjų namų kaminai yra neaukšti, todėl kenksmingos medžiagos neišsisklaido ir nusėda bei kaupiasi ant žemės paviršiaus savame ir kaimyniniame kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje, o vėliau aptinkami mėsoje, piene, daržovėse, vaisiuose. Dioksinai yra patvarūs, patekę į aplinką ilgai išlieka nesuirę – net dešimtimis metų“, - teigia NVSC Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja Jurgita Arbočienė. 

Namų patalpose patikrinimus atlikti gana sunku 

Kaip žinia, aplinkosaugininkai neretai vykdo įvairias aplinkosaugines akcijas. Praėjusiais metais aplinkosaugininkai, vykdydami akciją „Garažiukas – kaminukas“, patikrino 254 ūkio subjektus ir 416 fizinių asmenų. Panašios akcijos vykdomos ir šiemet, tačiau, anot aplinkosaugininkų, gyvenamųjų namų patalpose patikrinimus atlikti gana sunku. 

Deginantys atliekas - durų neatidaro.

„Šiuo metu vykdoma akcija "Garažiukas". Aplinkosaugininkai reaguoja į gaunamus pranešimus, dėl gyvenamųjų namų patalpose galimai deginamų atliekų. Tačiau tokius patikrinimus atlikti gana sunku. Gyventojai naudojantys kurui leidžiamas medžiagas: medieną (nedengtą cheminėmis medžiagomis), medienos gaminius (briketus, granules), akmens anglį, durpes -  paprastai parodo ką degina. Deginantys atliekas - durų neatidaro. Pagal galiojančius teisės aktus valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantis pareigūnas į gyvenamąją patalpą gali patekti tik turėdamas teismo sankciją. Gauti teismo sankciją gali užtrukti iki paros laiko, todėl įrodyti nepilietiško žmogaus gyvenamojo namo krosnyje ar katile daromą pažeidimą - pakankamai sudėtinga“, - akcentuoja Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Celiešius. 

Jei įtariamas aplinkosauginis pažeidimas, su aplinkosaugininkais galima susisiekti bet kuriuo paros metu tel.nr.:  (8 5) 273 2995 arba skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.