Vienas iš išskirtinių šiandienos pasaulio bruožų – itin sparti globalizacija. Kaina, kurią mokame už kuriamas naujas visuomenės sveikatos sistemas, įstatymus bei programas, dar niekada nebuvo tokia didelė tiesiogine žodžio prasme. Jungtinių valstijų Vašingtono universitete įsteigto instituto „Institute for Health Metrics and Evaluation“ duomenimis, 2013 metais skirta rekordiškai didelė 31,3 bilijonų dolerių suma „globalios sveikatos“ plėtojimui pasaulyje.
Nenuostabu, jog ir Lietuvoje sveikatos stiprinimui skirti ištekliai auga. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių, ypač vyrų, yra vieni blogiausių Europos sąjungoje, esame lyderiai aukštų jauno amžiaus asmenų mirtingumo ir žemo gimstamumo rodiklių sąraše. Mažėjantis darbingo amžiaus specialistų skaičius, kurį lemia pastarieji rodikliai bei emigracija įtakoja ir mažėjančias įplaukas į valstybės biudžetą. Visuomenės ligotumo didėjimas, veikiantis sveikatos apsaugai reikalingų išteklių apimtį, kelia rimtas nūdienos problemas.
Geresnės sveikatos siekis turi tapti ypatingo prioriteto užduotis. Pasenęs, tačiau vakarų kultūroje įsišaknijęs medicininis sveikatos modelis, apibūdinantis sveikatą kaip ligų ir negalių nebuvimą, ne tik nepasiteisina, bet ir yra nepriimtinas. Remiantis šiuo pasenusiu modeliu, sveikatos politikos strategija buvo nukreipta vien į sveikatą gražinančias medicinos ir socialines paslaugas.
Dar 1946 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) konstitucijoje pateiktu populiariuoju terminu, apibūdinama taip: „Sveikata yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas“. Vėliau, imant suprasti sveikatą kaip mūsų kasdienio gyvenimo dalį, gyvenimo kokybės rodiklį, o ne vien gyvenimo tikslą, buvo pradėta vaduotis iš „sveikatos politikos strategijos stagnacijos“. Žinant, kad medicininės (gydimo) priemonės sveikatą lemia tik apie 10 proc., ypatinga svarba tenka socialinių, ekonominių, fizinių aplinkos veiksnių stebėjimui ir vertinimui. Būtina prielaida siekiant pagerinti Lietuvos Respublikos piliečių gyvenimo kokybę – visuomenės sveikatos problemų sprendimas.
Aiškūs uždaviniai – sėkmingi sprendimai
Lietuvoje šiuo metu nesant strateginio visuomenės sveikatos vidutinės trukmės planavimo dokumentui, nėra iškeltų aiškių tikslų ir uždavinių, kas savaime trukdo efektyviai planuoti ir įgyvendinti visuomenės sveikatos veiklą šalyje. Šiuo metu prie finišo tiesiosios artėja Visuomenės sveikatos plėtros strateginių krypčių nustatymo projektas (bendra projekto vertė 348.121,27 litai).
Laukiamas projekto rezultatas – parengtas visuomenės sveikatos plėtros programos projektas, kuris patvirtintas taptų trumpalaikio planavimo pagrindu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, jai pavaldžioms institucijoms. Tik nubrėžus aiškius sveikatos uždavinių kriterijus ir jų reikšmes galima kryptingai įgyvendinti ir planuoti sveikatos veiklą šalyje. Įgyvendinus projektą, tikimasi užtikrinti geresnį tarpsektorinį bendradarbiavimą – mažinant sveikatos netolygumus, kuriant sveiką aplinką, skatinant sveiką gyvenseną ir plėtojant bei užtikrinant efektyvią sveikatos priežiūrą visuose šalies savivaldybėse.
Stebėti nelygu veikti
Vienas iš svarbiausiu visuomenės sveikatos biurų tikslų – nuolat rinkti, analizuoti ir interpretuoti visuomenės sveikatą apibūdinančius rodiklius, tinkamai (aiškiai) informuoti savivaldybės politikus, siekiant efektyvaus valstybinių bei savarankiškų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo savivaldybės teritorijoje. Gaila, bet iki šiol savivaldybių visuomenės sveikatos biurai vykdė daugybės demografinių, sveikatos būklės, gyvensenos rodiklių stebėseną, identifikavo savivaldybės visuomenės sveikatos problemas (gyventojų sveikatos problemas), teikė ataskaitas savivaldybei. Deja, daugeliui savivaldybių šios ataskaitos netapo reikšminga paskata veikti. Kitaip tariant, iki šiol visuomenės sveikatos stebėsena nebuvo susieta su veiksmu. Remiantis surinkta informacija, nesiimta efektyviai planuoti ir įgyvendinti visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių spendžiant gyventojų sveikatos problemas.
Pakeisti esamą situaciją tikimasi pradėjus taikyti naują visuomenės sveikatos stebėsenos modelį, kurio tikslas yra tobulinti ir vertinti kaip įgyvendinami valstybei (savivaldybėms) aktualiausi sveikatos tikslai ir uždaviniai. Belieka tikėtis, jog gražūs ateities planai duos daugiau apčiuopiamų rezultatų visuomenės sveikatos sektoriuje.
Sveikatos politika jonaviečiui
Jonavos rajono savivaldybėje kaip ir kitur Lietuvoje veikiantis visuomenės sveikatos biuras (VSB) veikia trimis pagrindinėmis kryptimis – visuomenės sveikatos stebėsena, stiprinimas ir sveikatos priežiūra mokyklose.
Galima pasidžiaugti: nepaisant to, kad biuras Jonavos rajone įsikūrė toli gražu ne pirmasis, tačiau sugebėjo pasivyti anksčiau savo veiklą pradėjusius „kolegas“ iš kitų Lietuvos miestų. Apžvelgti ir plačiau susipažinti su Jonavos rajono demografiniais rodikliais bei gyventojų sveikatos statistika galima apsilankius Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveiktos biuro internetiniame puslapyje – www.jonavavsb.lt statistikos skyriuje.
Trumpai apžvelgus kai kuriuos pateiktus rodiklius, galima išskirti Jonavos rajono bendro vaikų sergamumo 2009-2012 rodiklius: lyginant su Lietuvos bei Kauno apskrities ir Kėdainių miesto rodikliais mūsų miesto skaičiai buvo žemesni. Deja, remiantis surinktais sveikatos stebėsenos duomenimis (daugelis duomenų surinkta iš Higienos instituto ir Lietuvos statistikos departamento duomenų bazių) Jonavos rajono gyventojų sveikata nėra gera.
Vidutinis gyventojų skaičius Jonavos rajone kaip ir visoje Lietuvoje mažėja, o natūralus gyventojų prieaugis ir toliau išlieka neigiamas.
2012 metais pagrindinės gyventojų mirties priežastys išlieka kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirtys, gaila, bet Jonava išsiskiria ypač aukštais savižudybių rodikliais. Nepaisant vykdomų Valstybės finansuojamų prevencinių programų dažniausia vyrų ligotumo piktybiniais navikais susirgimų dalis išlieka priešinės liaukos vėžys (dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga). Žemesnis nei bendras Lietuvos moterų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos lygų rodiklis 2012 metais, kuriam iš paskos seka aukštesnis nei vidutinis vyrų mirtingumas nuo šių ligų rodo ypatingai svarbias visuomenes sveikatos problemas mūsų rajone.
Nors ataskaitoje pateiktos konkrečios rekomendacijos, teiginys stebėti nelygų veikti šiai dienai tinkamas ir mūsų rajono sveikatos politikai. Būtinybė remtis naujais visuomenės sveikatos stebėjimo modeliais, kartu naudojantis naujausiomis mokslo teikiamomis žiniomis, turi tapti mūsų rajono sveikatos politikos prioritetinė siekiamybė.
Artūras Sujeta yra jonavietis, Lietuvos sporto universiteto Biomedicinos mokslų srities biologijos krypties doktorantas
