Visuomenės apklausa: iškreipti lūkesčiai moterims gali paskatinti smurtą

Gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvoje vis dar priimtina manyti, jog žmona turi pareigą paklusti savo vyrui. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės Mintautės Jurkutės teigimu, visuomenė suvokia moters vaidmenį iškreiptai ir tai didina smurto prieš moteris riziką.

Į moterų ir vyrų santykius žvelgiama tradiciškai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba užsakė reprezentatyvią visuomenės apklausą norėdama išsiaiškinti, kaip žmonės suvokia smurto artimoje aplinkoje problemą bei šio reiškinio priežastis.

Visuomenė suvokia moters vaidmenį iškreiptai ir tai didina smurto prieš moteris riziką

Rezultatai parodė, kad visuomenė vis dar linkusi į moters vaidmenį šeimoje žvelgti gana tradiciškai – ji privalanti pasirūpinti vyro poreikiais. Teiginiui, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (58 proc.). 41 proc. apklaustųjų mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. Su tuo nesutikti labiau linkusios moterys (51 proc.).   

„Matant tokius apklausos rezultatus nėra sunku suprasti, kodėl tiek daug moterų Lietuvoje patiria savo vyrų smurtą. Jei manoma, kad moteris privalo vyrą aptarnauti buityje ir seksualiai, vėliau, tokio elgesio nesulaukęs, vyras gali imtis įvairių veiksmų arba netgi smurto siekdamas priversti žmoną atlikti „savo pareigas“, būti paklusnia ir atitikti išankstinį lūkestį“ – sako M. Jurkutė, šiuo metu vadovaujanti projektui apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.

Smurtui prieš moteris pateisinti pamatai klojami nuo vaikystės?

Apklausos metu gauti duomenys atskleidžia, kad visuomenė supranta, jog nepagarba gali prasidėti iš pirmo žvilgsnio „nekaltu“ elgesiu. 6 iš 10 šalies gyventojų sutinka, kad juokeliai apie moteris (pavyzdžiui, blondines) skatina nepagarbą joms. Su šiuo teiginiu dažniau sutinka moterys – tam pritaria 72 proc. moterų ir 58 proc. vyrų. Tačiau vieningo sutarimo dėl berniukų elgesio su mergaitėmis, kai šie tampo jas už kasų, kilnoja sijoną ar panašiai, – nėra. 45 proc. šalies gyventojų pritaria nuomonei, kad toks berniukų elgesys tėra nekaltas dėmesio rodymas. Priešingai mano 45 proc. respondentų.

Vieningo sutarimo nėra ir klausimu, ar vyrai agresyviai elgiasi dėl savo prigimties. Su tokiu teiginiu sutinka 37 proc. gyventojų, nesutinka – 53 procentai.

„Dažnai ieškodami smurto priežasties biologijoje esame linkę pamiršti, kad turime pasirūpinti tinkamu švietimu šioje srityje. Jei negebame sutarti, ar derėtų berniukui tempti mergaitę už plaukų bei kelti jai sijoną ar ne, – kaip galime tikėtis, kad užaugę jie mokės tinkamai bendrauti ir kurti santykius su moterimis? – pastebi M. Jurkutė, – Šie duomenys verčia susimąstyti, ar tikrai tėvai ir mokytojai atlieka savo namų darbus mokydami vaikus apie pagarbų elgesį su kitos lyties asmenimis.“

Informacijos apie pagalbą patyrusiems smurtą – vis dar per mažai

Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad žmonės nežino, ar smurtą patiriantys asmenys gauna reikiamą pagalbą. 31,5 proc. apklaustųjų nežino, ar tokios pagalbos sulaukia smurtą patyrusios moterys, ir kur kas daugiau – 47 proc. gyventojų – nežino, ar tokią pagalbą gauna smurtą patyrę vyrai.

„Rezultatai nestebina, turint omenyje, kaip sunku rasti informaciją apie pagalbą teikiančias įstaigas. Po truputį pradedame suprasti, kad pagalbą teikia specializuotos pagalbos centrai, veikiantys visoje Lietuvoje. Šie centrai dirba aktyviai viešindami savo veiklą ir kontaktus. Tais atvejais, kai smurtą patyrusiems asmenims reikalingas prieglobstis čia ir dabar, nes namuose jiems likti nesaugu, galima kreiptis į krizių centrus. Tačiau informacija apie krizių centruose teikiamas apgyvendinimo paslaugas yra prieinama kur kas sunkiau. Ypač mažesniuose Lietuvos miestuose. Gyvename skaitmeniniais interneto laikais, tačiau daugelis įstaigų neturi nei interneto svetainių, nei paskyrų socialiniuose tinkluose“, – situaciją komentuoja Tarnybos ekspertė.

Ir nors informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančias moteris kasmet daugėja (tai rodo didėjantis socialinių kampanijų šia tema skaičius ir kasmet augantis pranešimų skaičius), visuomenė vis dar nežino nieko arba žino labai mažai apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančius vyrus. Dalyvavusiųjų apklausoje nuomone, vyrai turėtų atvirai kalbėti apie šeimoje patiriamą smurtą. Šiam teiginiui pritarė 61 proc. vyrų ir 71,5 proc. moterų.

Informaciją apie pagalbos teikimą galite rasti ČIA.

Informacija apie teikiamas saugias vietas apsistoti išėjus iš namų ČIA.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.