Visuomenės apklausa: iškreipti lūkesčiai moterims gali paskatinti smurtą

Visuomenės apklausa: iškreipti lūkesčiai moterims gali paskatinti smurtą
RGP 28
2019-08-28 10:47 2019

Gyventojų apklausa atskleidė, kad Lietuvoje vis dar priimtina manyti, jog žmona turi pareigą paklusti savo vyrui. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės Mintautės Jurkutės teigimu, visuomenė suvokia moters vaidmenį iškreiptai ir tai didina smurto prieš moteris riziką.

Į moterų ir vyrų santykius žvelgiama tradiciškai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba užsakė reprezentatyvią visuomenės apklausą norėdama išsiaiškinti, kaip žmonės suvokia smurto artimoje aplinkoje problemą bei šio reiškinio priežastis.

Visuomenė suvokia moters vaidmenį iškreiptai ir tai didina smurto prieš moteris riziką

Rezultatai parodė, kad visuomenė vis dar linkusi į moters vaidmenį šeimoje žvelgti gana tradiciškai – ji privalanti pasirūpinti vyro poreikiais. Teiginiui, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (58 proc.). 41 proc. apklaustųjų mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. Su tuo nesutikti labiau linkusios moterys (51 proc.).   

„Matant tokius apklausos rezultatus nėra sunku suprasti, kodėl tiek daug moterų Lietuvoje patiria savo vyrų smurtą. Jei manoma, kad moteris privalo vyrą aptarnauti buityje ir seksualiai, vėliau, tokio elgesio nesulaukęs, vyras gali imtis įvairių veiksmų arba netgi smurto siekdamas priversti žmoną atlikti „savo pareigas“, būti paklusnia ir atitikti išankstinį lūkestį“ – sako M. Jurkutė, šiuo metu vadovaujanti projektui apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.

Smurtui prieš moteris pateisinti pamatai klojami nuo vaikystės?

Apklausos metu gauti duomenys atskleidžia, kad visuomenė supranta, jog nepagarba gali prasidėti iš pirmo žvilgsnio „nekaltu“ elgesiu. 6 iš 10 šalies gyventojų sutinka, kad juokeliai apie moteris (pavyzdžiui, blondines) skatina nepagarbą joms. Su šiuo teiginiu dažniau sutinka moterys – tam pritaria 72 proc. moterų ir 58 proc. vyrų. Tačiau vieningo sutarimo dėl berniukų elgesio su mergaitėmis, kai šie tampo jas už kasų, kilnoja sijoną ar panašiai, – nėra. 45 proc. šalies gyventojų pritaria nuomonei, kad toks berniukų elgesys tėra nekaltas dėmesio rodymas. Priešingai mano 45 proc. respondentų.

Vieningo sutarimo nėra ir klausimu, ar vyrai agresyviai elgiasi dėl savo prigimties. Su tokiu teiginiu sutinka 37 proc. gyventojų, nesutinka – 53 procentai.

„Dažnai ieškodami smurto priežasties biologijoje esame linkę pamiršti, kad turime pasirūpinti tinkamu švietimu šioje srityje. Jei negebame sutarti, ar derėtų berniukui tempti mergaitę už plaukų bei kelti jai sijoną ar ne, – kaip galime tikėtis, kad užaugę jie mokės tinkamai bendrauti ir kurti santykius su moterimis? – pastebi M. Jurkutė, – Šie duomenys verčia susimąstyti, ar tikrai tėvai ir mokytojai atlieka savo namų darbus mokydami vaikus apie pagarbų elgesį su kitos lyties asmenimis.“

Informacijos apie pagalbą patyrusiems smurtą – vis dar per mažai

Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad žmonės nežino, ar smurtą patiriantys asmenys gauna reikiamą pagalbą. 31,5 proc. apklaustųjų nežino, ar tokios pagalbos sulaukia smurtą patyrusios moterys, ir kur kas daugiau – 47 proc. gyventojų – nežino, ar tokią pagalbą gauna smurtą patyrę vyrai.

„Rezultatai nestebina, turint omenyje, kaip sunku rasti informaciją apie pagalbą teikiančias įstaigas. Po truputį pradedame suprasti, kad pagalbą teikia specializuotos pagalbos centrai, veikiantys visoje Lietuvoje. Šie centrai dirba aktyviai viešindami savo veiklą ir kontaktus. Tais atvejais, kai smurtą patyrusiems asmenims reikalingas prieglobstis čia ir dabar, nes namuose jiems likti nesaugu, galima kreiptis į krizių centrus. Tačiau informacija apie krizių centruose teikiamas apgyvendinimo paslaugas yra prieinama kur kas sunkiau. Ypač mažesniuose Lietuvos miestuose. Gyvename skaitmeniniais interneto laikais, tačiau daugelis įstaigų neturi nei interneto svetainių, nei paskyrų socialiniuose tinkluose“, – situaciją komentuoja Tarnybos ekspertė.

Ir nors informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančias moteris kasmet daugėja (tai rodo didėjantis socialinių kampanijų šia tema skaičius ir kasmet augantis pranešimų skaičius), visuomenė vis dar nežino nieko arba žino labai mažai apie smurtą artimoje aplinkoje patiriančius vyrus. Dalyvavusiųjų apklausoje nuomone, vyrai turėtų atvirai kalbėti apie šeimoje patiriamą smurtą. Šiam teiginiui pritarė 61 proc. vyrų ir 71,5 proc. moterų.

Informaciją apie pagalbos teikimą galite rasti ČIA.

Informacija apie teikiamas saugias vietas apsistoti išėjus iš namų ČIA.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf. 

Nuotraukų galerija

Panašūs straipsniai

Karantino metu policijos taikiklyje – pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje

Karantino metu policijos taikiklyje – pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje

Paskelbus šalyje karantiną, Lietuvos policija registruoja vis daugiau pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnams reaguojant į pranešimus apie karantino ar saviizoliacijos sąlygų nenorinči...

Parengtas planas, kaip sušvelninti koronaviruso įtaką psichikos sveikatai

Parengtas planas, kaip sušvelninti koronaviruso įtaką psichikos sveikatai 1

Psichikos sveikatos ekspertai perspėja, kad koronaviruso pandemija turės neigiamos įtakos visuomenės narių psichikos sveikatai ir emocinei būklei, todėl Vyriausybė patvirtino ilgala...

Visuomenė atsipalaiduoja: apklausa rodo, kad dėmesys skiepams nuo koronaviruso nedidėja

Visuomenė atsipalaiduoja: apklausa rodo, kad dėmesys skiepams nuo koronaviruso nedidėja

Šalyje sėkmingai valdoma pandemija ir švelninamas karantinas visuomenei leidžia atsipalaiduoti ir galvojant apie infekcijos prevenciją. Per mėnesį norinčiųjų skiepytis nuo koronaviruso padaugėjo vos 2 procen...

Skubančių pasinaudoti patraukliu pasiūlymu nuostabai – nesibaigianti akcija

Skubančių pasinaudoti patraukliu pasiūlymu nuostabai – nesibaigianti akcija

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) už reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą skyrė baudą UAB „Odomena“ – bendrovė klaidino dėl prekėms taikomų akcijų ir prekių savybių.  Ti...

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

Lietuvos emocijų pokyčiai: nerimas stabilizavosi, vėl kyla pyktis ir stresas

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga, atlikta COVID-19 karantino laikotarpiu, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablog...

Ginekologo ir urologo paslaugos teikiamos skirtingai. Ar tai yra diskriminacija?

Ginekologo ir urologo paslaugos teikiamos skirtingai. Ar tai yra diskriminacija?

Vyrai, norėdami apsilankyti pas urologą, privalo gauti šeimos gydytojo siuntimą. Moterims vizitui pas akušerį ginekologą siuntimo nereikia. Ši situacija atkreipė vieno gyventojo dėmesį, tad jis pateikė skund...

Apklausa atskleidė, ar jonaviečiai nusiteikę atostogauti

Apklausa atskleidė, ar jonaviečiai nusiteikę atostogauti

Prieš prasidedant oficialiam šiltojo meto sezonui, portalas jonavoszinios.lt klausė jonaviečių – ar jau planuojate vasaros atostogas? Apklausa atskleidė, ar jonaviečiai nusiteikę atostogauti šiais metais....

Menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai: „Jei sugebėjome mes, sugebėsite ir jūs“

Menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai: „Jei sugebėjome mes, sugebėsite ir jūs“

Vieniems karantinas skaudžiai priminė, kad per kasdienį skubėjimą atitolo nuo šeimos, o kitiems šeima suteikė saugumo ir palaikymo, kurių trūko labiausiai. Tačiau ne visiems pasisekė gyventi šeimoje. Globos namu...

Policija pateikia nusikalstamumo grėsmių vertinimą ir patarimus žmonėms

Policija pateikia nusikalstamumo grėsmių vertinimą ir patarimus žmonėms

Lietuvos policija, reaguodama į pandemiją Lietuvoje ir visame pasaulyje, operatyviai perorientavo savo veiklą ir didesnį dėmesį skiria gyventojų sveikatos apsaugai, viruso plitimo mažinimui, savivizoliacijoj...

Karantino metu gyventojams įkurta nacionalinė vieninga emocinės paramos telefonu linija 1809

Karantino metu gyventojams įkurta nacionalinė vieninga emocinės paramos telefonu linija 1809

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vyriausybe, įkūrė nemokamą nacionalinę vieningą emocinės paramos telefonu liniją. Paskambinę numeriu 180...

Vaiko priežiūros atostogos: pateikti du siūlymai, kurie skatintų tėvus dalintis vaiko priežiūra

Vaiko priežiūros atostogos: pateikti du siūlymai, kurie skatintų tėvus dalintis vaiko priežiūra

Europos Sąjungai priėmus direktyvą, numatančią pareigą visoms šalims įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams bei įtraukti kitas šeimos ir darbo derinimo priemones, Socialinės...

Meras M. Sinkevičius: turime įveikti virusą ir susigrąžinti savo gyvenimus

Meras M. Sinkevičius: turime įveikti virusą ir susigrąžinti savo gyvenimus 2

Jonavoje, kaip ir visame likusiame pasaulyje, pastaruoju metu dažniausiai girdimas žodis – korona. Virusas, dėl kurio šalyje įvestas karantinas, kone per vieną naktį apvertė aukštyn kojomis įprastą gyvenimą....

Nacionalinis meniu – balsavimas prasideda

Nacionalinis meniu – balsavimas prasideda

Vystydama gastronominį turizmą Lietuvoje, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kviečia visus prisidėti sudarant nacionalinį meniu – šiandien prasideda ...

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Liepos ekonomikos apžvalga – ekonomika atlaiko pandemijos sukeltus iššūkius

Šiandien paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pateikiame naujausių statistinių duomenų vertinimą, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Lietuvos ekonomika kol kas s...

Parengtos gairės maisto išnešiojimo ir išvežiojimo paslaugą norintiems teikti asmenims bei verslui

Parengtos gairės maisto išnešiojimo ir išvežiojimo paslaugą norintiems teikti asmenims bei verslui

Pastaruoju metu išaugus maisto išnešiojimo ir išvežiojimo paslaugos poreikiui, daugėja ir šia veikla norinčių užsiimti asmenų bei įmonių, dažnai nežinančių, kaip tam tinkamai pasiruošti. Reaguojant į dažniau...

Pirmą kartą Lietuvoje įvaikintas 17-metis

Pirmą kartą Lietuvoje įvaikintas 17-metis

Užsienio šalies piliečių šeima įvaikino 17 metų tėvų globos netekusį nepilnametį Lietuvos Respublikos pilietį. Tai pirmas atvejis Lietuvos įvaikinimo organizavimo istorijoje, kai įtėviai surasti beveik ant p...