Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos VMVT bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Jonavos skyriaus duomenimis šiais metais ženkliai išaugo žarnyno infekcijų protrūkių, kilusių dėl nesaugaus maisto. Specialistų susirūpinimą kelia tai, kad pastaraisiais metais šių protrūkių daugėja, kaip ir dėl jų nukentėjusių asmenų.
„Mūsų skyriaus duomenimis, Jonavos rajone susirgimų atvejų, galimai plintančių per maistą, užregistruota daugiau nei pernai. Jau vien šiais metais, per 11 mėnesių užregistruoti 85 susirgimo atvejai, kai pernai, per 12 mėnesių jų buvo 90 atvejų. Taip pat šiemet ir žarnyno infekcijų protrūkių daugiau, kai tuos pačius simptomus nuo tos pačios užkrečiamosios ligos jaučia du ar daugiau asmenų. Pernai registruotas vienas žarnyno užkrečiamos ligos protrūkis, šiemet jau du protrūkiai ugdymo įstaigoje ir trys protrūkiai šeimose. Šiemet žarnyno infekcijų protrūkiai fiksuoti lopšelyje – darželyje „Žilvitis“ ir Žeimių daugiafunkciame centre. Pastarojoje įstaigoje fiksuotas salmoneliozės protrūkis. Hospitalizuoti trys vaikai – jiems nustatyta salmoneliozė. Įvykdžius apklausą paaiškėjo, kad panašius simptomus jautė ir daugiau asmenų, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė. Užkratas galėjo būti susijęs su tuo pačiu maistu, kurį valgė vaikai Žeimių daugiafunkciame centre.
Jonavos rajone susirgimų atvejų, galimai plintančių per maistą, užregistruota daugiau nei pernai.
Noriu paraginti žmones, jaučiančius apsinuodijimo simptomus, būtinai kreiptis į savo šeimos gydytoją. Net jeigu nesikreipsite į medikus, būtinai praneškite Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie jaučiamus negalavimus. Informuokite, kur pirkote maistą, kur jį valgėte jau paruoštą – tarnybos, turėdamos informaciją, galės užkirsti kelią ligos plitimui“, - sako Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja Jurgita Arbočienė.
Kodėl šiais metais užfiksuota daugiau žarnyno infekcijų susirgimų dėl galimai netinkamai paruošto maisto, anot skyriaus vedėjos, manoma, kad šiais metais į medikus išdrįso kreiptis daugiau žmonių – jie neužsiėmė savigyda. Duomenys iš gydymo įstaigų perduodami Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau jei asmenys nesikreipia į medikus – duomenys neperduodami ir nėra galimybės užkirsti kelio plintančiam užkratui.
Daugeliu atvejų protrūkių priežastimi tampa būtent higienos reikalavimų nesilaikymas arba bakterijų ar virusų nešiotojais tapę virtuvės darbuotojai. Ligos sukėlėjus platina viduriuojantys ligoniai. Žarnyno užkrečiamos ligos pradžia ūmi: vandeningas dažnas viduriavimas, karščiavimas iki 39 C°, pykinimas, vėmimas. Tai sukelia dehidrataciją, elektrolitų disbalansą.
