Artėjant Seimo rinkimams, politikų elgesys bei pasisakymai stebimi tarsi su padidinamuoju stiklu. Nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neturi įgaliojimų tirti viešų asmenų poelgių bei išreikštų nuomonių žiniasklaidoje, politinėse reklamose ar feisbuke, tokių prašymų kontrolierė sulaukia.

Rudeniop lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė gavo prašymą įvertinti vienos kandidatės rinkiminį šūkį „Moterys valdo geriau“, taip pat gyventojo skundą dėl žeminančio parlamentaro atsakymo elektroniniu paštu. Nors kontrolierė dėl šių poelgių negali imtis veiksmų, esama institucijų, stebinčių, kaip politikai ir viešosios informacijos rengėjai laikosi įstatymų ir etikos normų.

Institucijos, atsakingos už politikų ir kandidatų veiklos bei skleidžiamos informacijos stebėseną:  

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Ši nepriklausoma valstybinė institucija prižiūri, kaip viešai skelbiama informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas.

Jei visuomenės informavimo priemonėse (laikraščiuose, interneto portaluose, reklamose, socialiniuose tinkluose ir pan.) pastebite informaciją, kuria skatinama nesantaika dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos, galite pranešti žurnalistų etikos inspektorei.

Inspektorė taip pat vertina, ar viešoji informacija nedaro žalos vaikams. Žalinga laikoma informacija, kuria: 

  1. kenkiama nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi;
  2. skatinamas žmogaus orumą žeminantis elgesys;
  3. žmogus ar žmonių grupė niekinami dėl tautybės, rasės, lyties ir kitų asmens tapatybės požymių, tokia informacija iš jų tyčiojamasi.

Žalinga laikoma ir erotinio, pornografinio ar smurtinio pobūdžio informacija.

Vyriausioji rinkimų komisija

Ši institucija organizuoja rinkimus. Jos nariai taip pat kontroliuoja politinių partijų, organizacijų, politinių kampanijų finansavimą, sprendžia visus ginčus dėl rinkimų ir referendumų agitacijos. Jei nepažeidžia įstatymų, rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų. Rinkimų reklama ir kitokia kandidatų skleidžiama informacija neturėtų prieštarauti moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, ji turi atitikti sąžiningų ir garbingų rinkimų principus.  

Skundus dėl galimų pažeidimų gyventojai gali pateikti bendruoju elektroniniu paštu rinkim@vrk.ltpaštu  ar prisijungę prie savo rinkėjo puslapio.

Institucijos, kuriose politikai dirba

Valstybės politikų etikos kodeksas numato, kaip prižiūrimas profesinis politikų elgesys. Kodekso laikymosi kontrolę atlieka institucijos, kuriose politikai eina pareigas. Būtent jas ir reikėtų informuoti apie etikos pažeidimus.

Valstybės politikais laikomi asmenys, išrinkti į Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybės tarybą, Prezidentas, merai, jų pavaduotojai, Vyriausybės nariai. Kodekso nuostatos taikomos ir parlamente esančių politinių partijų pirmininkų ar jų pavaduotojų, neišrinktų į minėtas institucijas, elgesiui (jų atveju, etikos pažeidimus vertina Vyriausioji tarnybinė etikos komisija).

Pagal Valstybės politikų etikos kodeksą, viešajame gyvenime politikas laikosi šių principų:  

  • pagarbos žmogui ir valstybei. Ji(s) laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis;
  • teisingumo. Politikas vienodai tarnauja visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų;
  • sąžiningumo. Ji(s) pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą.
  • skaidrumo ir viešumo. Politiko sąžiningumas nekelia abejonių priimant sprendimus. Ji(s) pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo (išskyrus atvejus, kada informacijos atskleidimą riboja įstatymai) principų, deklaruoja savo privačius interesus;
  • padorumo. Politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai jo(s) elgesys kenktų jo(s) ar institucijos, kurioje ji(s) eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos;
  • pavyzdingumas. Politikas deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų;
  • nesavanaudiškumas. Ji(s) tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų. Tokiems konfliktams iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus. Politikas nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būti naudingas politikui ar jo artimam asmeniui;
  • nešališkumas. Politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus. Ji(s) taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo;
  • atsakomybė. Ji(s) atsako už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija

Seimo ir Vyriausybės narių etiką vertina Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Š komisija prižiūri, kaip laikomasi Seimo statuto ir kitų teisės aktų, apibrėžiančių parlamentarų veiklą. Jos atstovai nagrinėja ir etikos pažeidimus. Tyrimus ji pradeda Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva. Gyventojai gali informuoti komisiją apie galimus pažeidimus, kad ji svarstytų pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Taip pat skaitykite: