Praeinantys metai įsimins ne tik kaip dar vieni pandemijos metai, kuriais stengėmės kaip įmanoma sumažinti jos pasekmes, bet ir metai, kai pagaliau buvo pasirašytas partijų susitarimas dėl švietimo, kai priimti sprendimai dėl ugdymo bei studijų kokybės stiprinimo ir visų sričių finansavimo didinimo.

Dar kartą apžvelgiame besibaigiančių metų pagrindinius darbus, kurie nebūtinai stipriai įsirėžė į atmintį, tačiau yra svarbūs švietimo, mokslo ir sporto bendruomenei.

 

Švietimas: augančios lėšos atlyginimams ir dėmesys kokybei

ü  Metų pradžia išsiskyrė sudėtinga pandemine situacija. Dauguma moksleivių mokėsi nuotoliniu būdu. Tam, kad būtų kompensuoti per pandemiją patiriami mokymosi praradimai, parengtas pagalbos priemonių paketas. Per metus jo priemonėms skirta 23 mln. Eur. Pagalbos paketą sudarė papildomos konsultacijos mokiniams, mokytojų, dėstytojų konsultacijos abiturientams, pagalba pasirengiant egzaminams, savanorių pagalba mokiniams, vasaros stovyklos, Geros savijautos programa, aprūpinimas kompiuterine technika.

 

ü  Nuo rugsėjo 1 d. panaikintas atotrūkis tarp švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, psichologų, socialinių pedagogų) ir mokytojų darbo užmokesčio: švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga vidutiniškai didėjo 22 proc.

 

ü  Savivaldybėms iš valstybės biudžeto skirta apie 3,7 mln. eurų steigti 285 papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms, taip pat padidintos lėšos švietimo pagalbai.

 

ü  Nuo naujų mokslo metų savivaldybės sulaukė valstybės finansinės paskatos plačiau atverti ikimokyklinio ugdymo įstaigų duris vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų. Jų ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija papildomai skyrė 1,3 mln. Eur.

 

ü  Rugsėjo 1-ąją pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas dėl švietimo politikos artimiausią dešimtmetį. Įsipareigojimai apima ikimokyklinio, bendrojo, profesinio, aukštojo, neformaliojo ugdymo sritis, pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų darbo sąlygų ir kompetencijų gerinimą.

 

ü  Rudenį atidaryti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) atviros prieigos centrai Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose. Vėliau prie jų prisijungs Utenos STEAM regioninis centras. Kiekviename regioniniame centre įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos ar robotikos-IT laboratorijos, taip pat po specializuotą laboratoriją. Jose mokiniai gali atlikti įvairius tiriamuosius darbus.

 

 

ü  Baigiantis metams priimti pakeitimai, leisiantys stiprinti ugdymo kokybę ir mažinti ugdymo rezultatų skirtumus tarp skirtingų savivaldybių ir mokyklų. Nuo kitų mokslo metų mokyklose neliks jungtinių 5-8 klasių. Bus stiprinamos gimnazijos formuojant didesnes baigiamąsias gimnazijos klases, kuriose mokiniai turėtų realias galimybes mokytis pageidaujamų pasirenkamųjų dalykų.

 

ü  Nuo 2022 m. sausio 1 d. mokytojams ir kitiems pedagogams lėšos atlyginimams pradedamos skaičiuoti pagal didesnį koeficientą. Dėl to darželių auklėtojų ir mokytojų pareiginė alga, lyginant su 2021 m. rugsėjo 1 d., išaugs 10 proc. Dar 2,5 proc. skiriama apmokėti pedagogams dėl padidinto darbo krūvio ar sudėtingumo – tai ypač aktualu pandemijos sąlygomis, kuomet dalis klasės mokinių negali prisijungti prie mokykloje ugdomų bendraklasių ir tęsia mokslus namuose.

 

Studijos ir mokslas: suvienodinti reikalavimai stojantiesiems, trečdaliu išaugęs finansavimas MTEP

ü  Nuo sausio 1 d.  vidutiniškai 35 proc. padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai.

 

ü  Padidintas valstybės finansavimas mažiausiai finansuojamoms studijų grupėms ir sumažinti nepagrįsti studijų kainų skirtumai.  Prieš tai studijų kainos universitetų studijų kryptyse skyrėsi net iki 9 kartų. Padidėjo finansavimas vienam studentui, taip sudarant galimybes studijų programas aprūpinti priemonėmis, kelti atlyginimus dėstytojams. Ankstesnės norminės studijų kainos tik iš dalies dengė realias studijų organizavimo išlaidas, o finansavimas, tenkantis vienai studijų vietai, buvo vienas mažiausių Europoje. 12,5 proc. daugiau lėšų skiriama studentams skatinti – nuo 4 BSI iki 4,5 BSI (nuo 160 iki 180 EUR).   

 

ü  Priimti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai: nuo 2024 m. bus taikomi vienodi reikalavimai tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Reikalavimai nebepriklausys nuo to, ar už mokslą mokės valstybė, ar pats studentas, – stojimo sąlygos visiems vienodos.  Taip pat nuspręsta aukštąsias mokyklas finansiškai skatinti ne tik už mokslą, bet ir už studijų kokybę.

 

ü  2022 m. valstybė trečdaliu daugiau investuos į Mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.  Plėsime doktorantūros vietas ir podoktorantūros stažuotes, finansuosime studentų mokslinę veiklą, augs investicijos į mokslo tyrimus.

 

ü  Nuo 2022 m. sausio  1 d. lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui augs 12,5 proc.

 

Sportas: tariantis su bendruomene rengiami nauji sprendimai

ü  Seimui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo didinamas finansavimas aukšto meistriškumo sportui, griežtėja reikalavimai federacijų valdymui ir skaidrumui.  Didinamos  valstybės stipendijos sportininkams.

 

ü  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta darbo grupė  iš sportininkų ir trenerių organizacijų, sporto federacijų, mokslo bei savivaldos institucijų atstovų metų pabaigoje pateikė siūlymus, kaip keisti ir tobulinti šalies sporto sistemą, kad ši gebėtų paruošti konkurencingų aukščiausio lygio sportininkų. Vienas iš siūlymų – steigti Sporto agentūrą, kuri būtų atsakinga už sporto politikos įgyvendinimą tiek aukšto meistriškumo sporto, tiek fizinio aktyvumo srityse.

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: