Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki šalies kariuomene ir kario profesija, o Lietuvos narystė NATO yra vertinama itin palankiai. Tokias tendencijas atskleidė praėjusių metų gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakyta visuomenės nuomonės apklausa.

 

Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos kariuomene šiuo metu pasitiki 74 proc. šalies gyventojų – tai yra aukščiausias visuomenės vertinimas nuo 2014 metų. Lyginant su praėjusiais metais, pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ūgtelėjo 1 proc., o teigiančių, kad kariuomene nepasitiki, sumažėjo net 6 proc. 

 

Gerokai išaugo kario profesijos vertinimas – teigiamai šią profesiją vertina 79 proc. apklaustųjų, o tai yra 7 proc. daugiau nei praėjusiais metais. 29 proc. apklaustųjų kario profesiją vertina „labai teigiamai“. Procentu išaugo respondentų pritarimas artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (66 proc.).

 

„Didžioji dauguma šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene ir turi teigiamą nuomonę apie kario profesiją, o toks tvirtas visuomenės mandatas yra labai svarbus. Mūsų krašto apsaugos sistema tobulėja, o kariuomenė stiprėja – šalies gyventojai tai pastebi“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

 

Pozityviai vertinamas ir Lietuvos kariuomenės indėlis sprendžiant Baltarusijos režimo hibridinės agresijos sukeltą nelegalios migracijos krizę: 69 proc. apklaustųjų pritaria, kad kariuomenės teikiama parama pasienyje yra pakankama.

 

Pritaria sąjungininkų buvimui Lietuvoje ir karinei paramai Ukrainai

 

Itin palankiai Lietuvos gyventojai toliau vertina šalies narystę NATO – tokią nuostatą tvirtina 89 proc. apklaustųjų (2 proc. daugiau nei pernai). Įžvelgiama pozityvi tendencija: 37 proc. respondentų vertina narystę NATO „visiškai palankiai“, o tai yra 8 proc. daugiau nei pernai.

 

Sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje palaikymą išreiškia 88 proc. apklaustųjų (5 proc. daugiau nei praėjusiais metais). Strateginėmis Lietuvos partnerėmis dažniausiai įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija, kurių kariai yra dislokuojami Pabradėje ir Rukloje.

 

„JAV kariai, kurie treniruojasi jiems ir kitiems sąjungininkams atidarytoje naujoje stovyklą „Herkus“, nuo 2014 metų dislokuojami Lietuvoje kaip JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje „Atlanto ryžtas“ dalis, o Vokietija vadovauja ir skiria didžiausią karių skaičių NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei Rukloje. Lietuvos gyventojai supranta, kad sąjungininkų karių buvimas mūsų šalyje yra geriausia atgrasymo priemonė ir saugumo garantas visam regionui“, – sako ministras A. Anušauskas.

 

78 proc. apklausos dalyvių pritaria, kad NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes, o 81 proc. sutinka, kad JAV ir kitų sąjungininkų pratybos Lietuvoje gerina pasirengimą ginti Lietuvą ir atgraso nuo priešiškų veiksmų.

 

Pritarimo sulaukia ir Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose – 78 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, kad Lietuvos kariai turi būti į jas siunčiami NATO sąjungininkams to paprašius. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2022-2023 metais į tarptautines operacijas numatoma siųsti iki 323 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

 

74 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų ginti ar suteikti karinę paramą NATO valstybėms karinio konflikto metu. 62 proc. respondentų yra linkę pritarti Lietuvos skiriamai karinei paramai Ukrainai, kuri yra įvardijama ir kaip viena draugiškiausių Europos valstybių Lietuvai kartu su Latvija, Lenkija, Vokietija ir Estija. Strateginėmis partnerėmis apklaustieji dažniausiai įvardija Lenkiją, Vokietiją ir JAV.

 

Palaiko gynybos biudžeto didinimą ir suvokia Rusijos bei Baltarusijos keliamas grėsmes

 

Apklausos duomenys rodo, kad išaugo Lietuvos gyventojų pritarimas ir gynybos biudžeto didinimui. 71 proc. apklausos dalyvių sutinka, kad krašto apsaugai turi būti skiriama 2 proc. nuo BVP. Lyginant su praėjusių metų duomenis, tokių respondentų šiemet yra 5 proc. daugiau.

 

Per metus net 10 proc. išaugo manačių, kad krašto apsaugos finansavimas iki 2030-ųjų turi pasiekti 2,5 proc. nuo BVP – šiuo metu tokiai nuostatai pritaria 47 proc. apklaustųjų. Tokį finansavimą krašto apsaugai numato 2018 m. rudenį pasirašytas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos gairių.

 

Skiriamos biudžeto lėšos gynybai leis tęsti prioritetinius pagrindinius kariuomenės kovinę galią didinančius projektus, atitinkančius geopolitinę situaciją ir esamas potencialias grėsmes. Prioritetas ir toliau bus skiriamas Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, JAV ir kitų sąjungininkų karių dislokavimui Lietuvoje, piliečių atsparumui, kibernetinio saugumo stiprinimui,  karių tarnybos sąlygų gerinimui ir kitoms sritims.  

 

„Augantis Lietuvos gyventojų pritarimas gynybos biudžeto didinimui rodo, kad žmonės supranta dabartines saugumo grėsmes ir poreikį į jas reaguoti stiprinant savo pajėgumus“, – teigia ministras A. Anušauskas, kuris atkreipia dėmesį į tai, kad toliau auga ir žmonių gebėjimas atpažinti dezinformaciją, informacines atakas ir melagienas.

 

Teigiančių, kad visada atpažįsta informacines atakas ir klaidinančią informaciją, per metus išaugo 10 proc. – dabar tą tvirtina 58 proc. apklaustųjų.

 

Lietuvos žmonės ir toliau identifikuoja Rusijos daromą informacinį poveikį – 65 proc. teigia, kad Rusija sąmoningai daro tokį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas. Dar daugiau – 68 proc. apklaustųjų pritaria, kad Rusija ir Baltarusija vykdo hibridines atakas siekiant destabilizuoti ES ir NATO valstybes.

 

47 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuvos institucijos šalies kibernetinį saugumą užtikrina tinkamai.

 

Visuomenės apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2021 metų gruodžio 16–29 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: