Organizacijos atstovo Herwigo Schusterio teigimu, „Rail Baltica“ yra svarbus geležinkelio projektas Europoje, išspręsiantis ne vien susisiekimo, prisijungimo prie bendro Europos geležinkelių tinklo klausimus, bet ir taršos problemas. 

Skatina važiuoti, ne skristi 

Naujai paskelbtoje studijoje „Greenpeace“ išanalizavo 990 maršrutų tarp 45 didžiųjų miestų Europoje ir palygino esamų bei galimų tiesioginių traukinių jungčių skaičių su tiesioginių skrydžių galimybėmis. 

Tik 12 proc., 114 maršrutų Europoje, yra tiesiogiai sujungti traukiniais, tuo tarpu lėktuvais – 69 proc. maršrutų. Tad keliaujantys lėktuvais Europoje gali rinktis iš šešis kartus didesnio tiesioginių reisų kiekio. 

Apskaičiuotą maršrutų trūkumą išspręstų naujos infrastruktūros linijos, kaip „Rail Baltica“, kurios sujungtų miestus regione, o jas nutiesus vežėjai galėjų pasiūlyti įvairesnių ir greitesnių maršrutų po Europą bei tvaresnį keliavimo būdą. 

Analizėje įvardyti penki Europos miestai, su kuriais tiesioginis susisiekimas traukiniais yra geriausias: Viena (17 jungčių), Miunchenas (15), Berlynas (14), Ciurichas ir Paryžius (po 13). Prasčiausiai įvertinti Atėnai, Lisabona, Priština, Sarajevas, Skopjė ir Talinas. Kiekvienas jų neturi tiesioginio susisiekimo traukiniu su kitais Europos miestais. Ryga sujungta su Vilniumi, o iš Vilniaus galima pasiekti ir Varšuvą. 

„Greenpeace“ išvadose skelbiama, kad „Europos miestai vis dar kur kas geriau sujungti oro transportu nei geležinkeliais, tai skatina žmones skristi lėktuvais, o ne važiuoti traukiniais, nepaisant žalingo aviacijos poveikio klimatui“. 

„Rail Baltica“ – svarbi Europos žemėlapio dalis 

„Greenpeace“ analizėje minima „Rail Baltica“ vėžė atlieka svarbų vaidmenį gerinant susisiekimą Europoje. 

„Greenpeace“ Vidurio ir Rytų Europos transporto srities atstovas H. Schusteris „Rail Baltica“ projektą priskyrė prie tokių reikšmingų Europos infrastruktūros objektų kaip Brenerio tunelis Austrijoje, jungiantis Vokietiją ir Italiją, ar Fehmarnbelto tunelis tarp Danijos ir Vokietijos. 

„Atsižvelgiant į Baltijos šalių geležinkelių sistemos būklę ir 1520 mm geležinkelio vėžės plotį, „Rail Baltica“ yra geriausias sprendimas Baltijos šalims, – kalbėjo H. Schusteris. – Svarbu ne tik investuoti į naujus didžiuosius projektus, bet ir prižiūrėti bei atnaujinti geležinkelio linijas, aptarnaujančias visą šalį ir regionus. Jei žmonės neturės galimybės viešuoju transportu pasiekti pagrindinių šalies geležinkelio stočių, daugelis jų važiuos ne traukiniu, o automobiliu, nes priklausomybė nuo automobilių išliks.“ 

„Greenpeace“ analizė parodė, kad Baltijos šalys yra praktiškai neprijungtos prie Europos geležinkelių tinklo, tad Europos Sąjungos investicijos vystant „Rail Baltica“ projektą panaudojamos itin naudingai. 

Geležinkelių svarba auga 

Nutiesus europinio standarto geležinkelio liniją Baltijos valstybių susisiekimas su kitomis Europos šalimis išaugs. Be to, „Rail Baltica“ prisidės prie Europos žaliojo kurso tikslų. 

„Vystydamos „Rail Baltica“ projektą Baltijos šalys prisideda prie lyderystės Europos mastu. Išsivystęs Vakarų pasaulis investuoja į geležinkelių tiesimą, tinklų elektrifikaciją, pradeda naujus plėtros projektus. Tendencijos rodo, kad dėmesys šiai transporto rūšiai auga ir ateityje susisiekimas geležinkeliais taps dar svarbesnis“, – sakė „Rail Baltica“ įgyvendinančios „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas. 

„Geenpeace“ vertinimu, aviacija yra viena iš labiausiai klimatui kenkiančių pramonės šakų pasaulyje. Elektrifikuotas geležinkelis išmeta bent 10 kartų mažiau CO2 nei automobiliai ar lėktuvai. Siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų toks dramatiškas išmetamųjų teršalų skirtumas yra ypač reikšmingas.