Visai neseniai pasirodžiusi žinia, jog su „Kretingos maistu“ buvo pratęsta sutartis ir ši įmonė išliks Jonavos rajono mokinių maitintoja, sutikta ne pačiomis geriausiomis emocijomis.
Ko gero, puikiai atsimename, kai pirmąsias rugsėjo dienas valgykla buvo tuščia, o maistu – net nekvepėjo. Valgykloje tiesiog nieko nebuvo, nes mokinių maitinimo klausimas iki galo ir nebuvo išspręstas iki rugsėjo 1 d.
Galų gale pasirodžius naujam tiekėjui teko ir vėl nusivilti. Maisto kainos šoktelėjo, o kokybė taip pat nedžiugino. Man, kaip gimnazijos prezidentui, mokiniai labai dažnai skundėsi, priekaištavo ir prašė papasakoti, kaip, dėl ko ir gal netgi už ką taip atsitiko. Nuolatiniai skundai iš bendraamžių, draugų ir kitų mokinių ne tik savo mokykloje, bet ir visame rajone ir iš jaunuolių, ir iš jų tėvų privertė mane domėtis šia tema labiau. Sužinojus daugiau faktų ir pasitarus su keliais bendraminčiais ėmiausi rinkti parašus dėl nepasitenkinimo tiekėju.
Per parašų rinkimo laikotarpį įvyko visko. Kas buvo įdomiausia, kad greičiausiai sureagavo tos pačios valgyklos darbuotojos, kurioms aš tapau bene nemylimiausiu svečiu valgykloje. Jos ne tik gynė maistą, jo kokybę ir kainas, bet ir aiškino, kad tai – propaganda, kad aš kiršinu mokinius ir neva turiu liautis daryti nesąmones. Tokie dalykai kvailai pasirodė ir kitiems. Paliekant šiek tiek intrigos, galiu pasakyti tik tiek, jog vienoje mokykloje griežtas direktoriaus žodis buvo paskata mokinių savivaldai neprisidėti prie šios iniciatyvos, o kitoje iš mokinių rankų tiesiog buvo atimti lapai rinkti parašus ir grąžinti pasikvietus pagrindinį pagalbininką parašų rinkime į direktoriaus kabinetą. Ar tokie poelgiai atspindi laisvos ir demokratiškos valstybės portretą? Tikrai ne, tokie poelgiai tik smukdo visuomenę ir grąžina mus į sovietinės priespaudos laikus, kai viskas nuleista iš viršaus, o išreikšti savo nuomonę, prieštaraujančią nusistovėjusiai tvarkai, buvo nusikaltimas.
Galima būtų dar daug kalbėti apie užkulisinius žaidimus, spaudimą iš valdžios ir kitus dalykus, susijusius su šia tema, tačiau tęskime įvykių eigą. Nepaisant visų bandymų užgesinti tokią iniciatyvą, buvo surinkta kiek mažiau nei 400 mokinių parašų prieš VšĮ „Kretingos maistas“ ruošiamą maistą.
Visi parašai kartu su raštu buvo perduoti merui, o viską filmuoti norėjo AVVA televizija. Būtent per ją šį įvykį pamatė VšĮ „Kretingos maistas“ vadovė, kuri kitą dieną man netiesiogiai perdavė, drįstu teigti, grasinimą, jog jei aš ir toliau nesiliausiu kovoti, mane paduos į teismą už šmeižtą.
Spaudimas jaunam žmogui? Kodėl gi ne, tačiau šmeižti aš nieko nešmeižiau. Aš tik išsakiau savo nuomonę, kurią palaikė beveik 400 mokinių iš mažiausiai trijų miesto ugdymo įstaigų.
Apie mero atsakymą daug komentarų nereikia, nes iš tiesų nieko ypatingo parašyta nebuvo. Du stulpeliai atsakymo: pirmame papasakojama, kas atsakingas už maitinimo organizavimo tvarkos priežiūrą ir ką tas žmogus turi daryti, kitame – paprastas atsakymas, kad iki šio rašto nebuvo nei vieno nusiskundimo, o pats skundas bus perduotas ugdymo įstaigų vadovams, sveikatos priežiūros specialistams ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Penktadienį išėjusiame straipsnyje www.jonavoszinios.lt tinklalapyje apie tai, jog mokinius ir toliau maitins „Kretingos maistas“, galima buvo rasti mažiausiai du labai įdomius teiginius, kurie tik parodo reikalo svarbumą.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Klemenso Sungailos pateiktuose žodžiuose sakoma, jog iš mokyklos vadovų negauta jokių nusiskundimų. Žinoma, būtų drąsu ginčytis su administracijos direktoriumi, kai mokyklų vadovų vadovu konkrečiai ir yra jis – administracijos direktorius. Bet ar kas nors klausė, ką apie tai mano mokiniai ar jų tėvai? Ne, ne tik kad neklausė, bet dar ir net negirdi. Manau, jog skundas nuo kiek mažiau nei 400 mokinių jau yra gana svarbu. Ką jau kalbėti, kas atsitiktų, jei būtų leista surinkti parašus iš visų ugdymo įstaigose besimokančių mokinių. Tąkart į tokį skundą nesureagavo niekas: nei administracijos direktorius, nei meras, nei švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, nei jaunimo reikalų koordinatorė.
Niekas neklausė, dėl ko taip atsitiko, kas buvo ne taip, buvo tiesiog puolama ir reaguojama kitaip – blogąja prasme. Niekam tai nebuvo įdomu, bet kodėl? O atsakymas – paprastas. Kaip rašoma straipsnyje, „VšĮ „Kretingos maistas“ konkursą laimėjo pasiūlęs nemokamą maitinimą gaunantiems vaikams maistą ruošti beveik už dyką.“
Dėl to ir nebesidaro nuostabu, kodėl nemokamo maitinimo negaunančių mokinių tėvams gerokai plonėja piniginės, o maistas – neskanus. Žinoma, skonis yra labai subjektyvus dalykas, bet kai beveik visi apie tai kalba, nebegali tuo netikėti.
Svarbiausias dalykas tai, jog visa Jonava apie tai kalba, visi nepatenkinti, bet mūsų valdžiai tai vienodai. Kartais atrodo, kad valdžia mus laiko kvaileliais. Juk visi puikiai suprantame, kad net vienas iš garsiausių kulinarų Gordon‘as Ramsay‘s nesugebėtų pagaminti kotleto, turėdamas vos 10 centų. O kas bus po naujų metų? Gal „Kretingos maistas“ už nemokamą maitinimą gaunančius vaikus prašys tik 3 euro centų?
Norėtųsi straipsnį baigti džiugia nata, tačiau jos nėra maitinimo klausimu – valgyklos tuščios, mokiniai ir jų tėvai nepatenkinti, o niekas nieko negirdi. Taigi, straipsnio pavadinimo klausimas lieka atviras: ar Jonavoje dar kam nors įdomi mokinių nuomonė?
