Trečiadienio Vyriausybės pasitarime bus pristatytas Energetikos ministerijos parengtas energijos taupymo priemonių planas, kuris apima siūlomas taupymo priemones, joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam sektoriui ir gyventojams.  Teigiama, kad taupymo plane bus nustatyti energijos sutaupymo tikslai Centrinės valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms.

Elektros kainoms kylant aukštyn ir iki tol, kol ministerija tik rengiasi pristatyti taupymo planą, iš kitų Lietuvos savivaldybių pasigirsta, kad mažinamas gatvių apšvietimo laikas (naktį išjungiamas 1 val. anksčiau, o vakare įjungiamas 1 val. vėliau), kai kur gatvėse apskritai išjungiamas apšvietimas, kiti svarsto darbo dienomis išjungti net fontanus.

Ar yra numatytas taupymo režimas ir Jonavos rajono savivaldybėje?

„Kalbėkim realiai – galime išjungti fontanus, tam tikru paros metu prigesinti apšvietimą, nežiebti Kalėdų miestelio ar Kalėdinės eglės, bet mes tikrai to nedarysime. Jei taip elgsimės, atsiras nesaugumas, galimai išaugs nusikalstamumas, o ir sutaupymo mastas nebus didelis – gal apie 5 ar 8 proc. Gautųsi lyg parodomoji akcija, jei sutaupymas yra minimalus, o šalutinis efektas tik išaugs.

Biudžeto pajamų planas vykdomas gerai, esam pajėgūs susimokėti, nepriklausomai nuo negerų žinių iš Achemos pusės. Kol kas esame finansiškai stabilūs ir turim rezervų, kuriuos galėsime panaudoti išaugusioms energijos kainoms“, - teigia meras Mindaugas Sinkevičius.

Taip pat miesto vadovas teigia, kad taupyti pradės nuo savęs, tai yra, nuo savivaldybės pastato – koridoriuose ar kabinetuose keičiant elektros lemputes į energiją taupančias, pritaikant kitus sprendimus, leidžiančius sumažinti elektros sąnaudas.

Taupymui – modernūs sprendimai

Jau kelis metus iš eilės mieste ir rajone modernizuojama apšvietimo sistema ir jos valdymas, kas jau dabar leidžia taupiai naudoti energiją.

Jonavos rajono savivaldybėje šių metų liepos mėnesį baigtas pirmasis iš 45 šalyje įgyvendinamų gatvių apšvietimo sistemų modernizavimo projektų. Per pusmetį 7 rajono seniūnijose modernizuoti 686 šviestuvai Bukonių, Šveicarijos, Kulvos, Šilų, Užusalių, Upninkų, Žeimių seniūnijų gatvėse bei atnaujinta su apšvietimo sistema susijusi infrastruktūra. kasmet leis savivaldybei apie 80 tūkst. eurų sumažinti savivaldybės patiriamas išlaidas gatvių apšvietimo eksploatacijai ir priežiūrai.

„Kai kur lauko apšvietimo atramos yra senos, tačiau jų žibintai jau modernizuoti – šviečia LED technologijos. Apšvietimo valdymas taip pat modernizuotas – jis veikia pagal astronominį laikrodį ir reaguoja pagal realią situaciją tiek vasarą, tiek žiemą. Šis modernizavimas atliekamas ne tik mieste. Paskutinis gerasis pavyzdys Šilų seniūnija, kur keliose gatvėse įdiegti taupūs apšvietimo elementai“, - sako meras ir teigia, kad stengiamasi neatsilikti ir kitose srityse.  

Saulės jėgainės ir automatizuoti šilumos punktai  

Jau esame skelbę, kad Jonavos rajono ugdymo įstaigos šiemet laimėjo Aplinkos ministerijos projektus ir gavo finansavimą saulės jėgainėms įsirengti. Saulės jėgainę įsirengti ketina ir Jonavos ligoninė.

„Ant kelių darželių ir mokyklų stogų jau yra saulės baterijos, tą patį planuojame ir Jonavos ligoninėje. Be to norime nutolusią saulės jėgainę nupirkti ir Jonavos sporto centrui, kuris elektros naudoja išties nemažai. Norime, kad įstaigos galėtų pačios pasigaminti savo energiją, kas leistų sumažinti išlaidas.

Tose įstaigose, kur nėra saulės energijos technologijų, automatizuojami šilumos punktai, kurie automatiškai sumažina šilumos kiekį tuščiame pastate savaitgaliais ar naktimis. Tai leidžia neperkaitinti pastato, kuomet jame nėra žmonių ir nevyksta užsiėmimai – taip sutaupome apie 80 proc.“, - sako M. Sinkevičius.

Anot miesto vadovo, taupyti stengiamasi pasitelkiant technologinius procesus.

„Taupysim tiek, kiek galim technologiškai tvariai, bet ne kažkieno sąskaita – ne saugumo ir ne komforto sąskaita“, - teigia meras ir viliasi, kad elektros energijos kainos nepasieks dar neregėtų aukštumų, kurios bus „neįkandamos“.

Ministerijos planai

Energetikos ministerijos planas, kuris bus pristatytas šio trečiadienio Vyriausybės pasitarime, parengtas remiantis Europos Komisijos, Tarptautinės energetikos agentūros bei Lietuvos energetikos agentūros rekomendacijomis, kitų šalių taupymo planų ir rekomendacijų analize bei valstybės valdomo turto duomenimis apie energetines sąnaudas.

Tarp siūlomų greitojo poveikio priemonių – temperatūros patalpose sumažinimas iki 19 laipsnių šildymo sezono metu, vasarą – kondicionierių temperatūros pakėlimas iki 27 laipsnių,  karšto vandens išjungimas viešojo sektoriaus pastatuose ir kitos priemonės. Nuotolinį darbą taikančioms institucijoms siūloma taikyti jį penktadieniais ir pirmadieniais – taip pastatų administratoriams atsirastų galimybė keturioms dienoms iš eilės šildymo temperatūrą patalpose sumažinti iki 17 laipsnių.

Taip pat siūloma dviem mėnesiais prailginti maksimalaus 110 km/h leistino greičio ribojimą greitkeliuose. Tai reiškia, kad maksimalus 110 km/h leistinas greitis greitkeliuose įsigaliotų jau nuo spalio ir tęstųsi iki gegužės vietoj šiuo metu galiojančio lapkričio-kovo mėn. periodo.

Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausius energetinius nuostolius patiriame dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų bei ilgus metus nevykusių investicijų. Tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas, investicijas į pastatų energetinį efektyvumą derinant su greito poveikio taupymo priemonėmis, pvz., karšto vandens išjungimu, šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimu bei vartotojų elgsenos korekcijomis. 

Preliminariais skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus energijos taupymo priemonių, valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Palyginimui, Turto banko duomenimis, dar 2021 m. jos buvo 98 mln. eurų. Planuojama, jog įgyvendinus energijos taupymo priemonių planą, valstybei kasmet pavyktų sutaupyti apie 140-160 GWh sunaudojamos energijos, arba apie 50 mln. eurų per metus.  

Centrinės valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms bus nustatyti energijos sutaupymo tikslai, kurių pastarosios bus įpareigotos pasiekti per ateinančius dvejus metus. Jos galės naudotis valstybės tam skirta parama – iš viso 189 mln. eurų iš skirtingų ES finansavimo priemonių. 

2014-2020 m. viešųjų pastatų atnaujinimui buvo 113 mln. eurų valstybės paramos per įvairias finansavimo priemones, tačiau panaudota mažiau nei dešimtadalis - vos 9 mln. eurų. 

Turto banko 2020 m. duomenimis, nekilnojamąjį turtą iš viso valdė beveik 500 (494) valstybės institucijų ir įstaigų, kurių bendras plotas - 9,85 mln. kv. metrų. VĮ Turto bankas valdo kiek daugiau nei dešimtadalį, arba 12 proc., viso valstybės nekilnojamojo turto – iš viso apie 1,2 mln. kv. metrų. Savivaldybės valdo apie 9,44 mln. kv. metrų nekilnojamo turto. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: