Vienos įmonės darbuotojas atsidūrė padėtyje, kai, jo žodžiais tariant, darbdavys neleido saviizoliuotis po kontakto su Covid – 19 sergančiu kolega. (Plačiau apie tai skaitykite ČIA).  Galime tik spėlioti, kiek asmenų yra patekę į situacijas, kuomet dėl baimės prarasti darbą ir nuolatines pajamas, darbuotojai nedrįsta viešai apie tai kalbėti. Neretai pasitaiko, kad dėl tų pačių priežasčių, darbuotojai net nesivelia į ginčus ir vykdo darbdavių neteisėtus reikalavimus. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbdaviai, naudodamiesi susiklosčiusia padėtimi ir piktnaudžiaudami savo teise, pažeidinės darbo įstatymus, bus griežtai baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir senaties terminais.

Darbdavių neteisėti reikalavimai  

Pastarąjį mėnesį padaugėjo į VDI besikreipiančių darbuotojų dėl atvejų, kai darbdavių yra verčiami imti atostogas, dirbti per prastovas ar rašyti prašymus išeiti iš darbo savo noru.

„Darbdavys negali versti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu jis yra sukaupęs jų daugiau nei už metus.

Darbdavys taip pat negali versti darbuotojo išeiti iš darbo savo noru. VDI atkreipia dėmesį, jog net ir parašęs tokį prašymą, darbuotojas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo.

Paskelbus prastovą, iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbą. Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti darbo užmokestį ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai. Darbdavys turi supažindinti darbuotojus kuriam laikui (prastovos pradžia ir pabaiga) ir kuriems darbuotojams (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas) prastova skelbiama, koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu bus mokamas“, - teigia VDI patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Pasveikusiam darbuotojui neleidžiama grįžti į darbą

VDI sulaukia skambučių su klausimais, kaip elgtis, jei darbuotojui, persirgus COVID-19 ir pasibaigus nedarbingumui, darbdavys atsisako leisti grįžti jam į darbą.

„Jei darbuotojas yra sveikas ir darbdavys gali suteikti darbuotojui darbo, darbdavys neturi teisės neleisti dirbti. Jei vis dėlto darbdavys neleidžia darbuotojui dirbti, tokiu atveju darbuotojui rekomenduojama raštiškai kreiptis į darbdavį su prašymu nurodyti, dėl kokių priežasčių jam neleidžiama grįžti į darbą. Jei priežastys yra nepagrįstos (minimu atveju darbuotojas yra sveikas), darbuotojas gali kreiptis į VDI ir į Darbo ginčų komisiją.

Jei darbdavys baiminasi užsikrėtimo grėsmės, jis gali neleisti darbuotojui dirbti, tačiau turi mokėti visą jam priklausantį darbo užmokestį“, - konstatuoja J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Darbuotojų atsakomybė

Pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojai patys nenori saviizoliuotis, nors yra turėję artimus kontaktus su sergančiais koronavirusu. VDI specialistai pastebi, kad padaugėjo ir darbdavių paklausimų dėl reikalavimų, užtikrinant kitų darbuotojų saugą ir sveikatą darbe.

„Jei darbuotojui  yra privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu darbo vietose dirbti yra draudžiama.

Darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, darbdavys privalo pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio pozicija, kad darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turi būti pagrįsta. Nustatant galimą grėsmę darbuotojų sveikatos saugumui, būtina vadovautis atskirais operacijų vadovo sprendimais, atsižvelgiant į vykdomą ekonominę veiklą“, - aiškina specialistė.

Raginama kreiptis

Jei darbuotojams ar darbdaviams kyla papildomų klausimų, jie raginami kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

Konsultuotis darbo teisės klausimais galima konsultacijų telefonu 8 5 2139772 arba internetu, parašius asmeninę žinutę VDI Facebook paskyroje. Prašymus, skundus, pranešimus galima pateikti elektroniniu paštu info@vdi.lt  užpildžius reikiamą formą, neatvykstant į VDI skyrius. VDI ir Darbo ginčų komisijos (DGK) teikiamų prašymo formų pavyzdžius galima rasti www.vdi.lt , taip pat http://tiny.lt/47t4gf  ir http://tiny.lt/z3ynxfn .

Asociatyvi shutterstock nuotr. 

 

Portalo jonavoszinios.lt informaciją skelbti, atgaminti, atkurti, reprodukuoti ar kitaip plagijuoti kitose visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose, be raštiško ar žodinio UAB "Jonavos žinios" sutikimo draudžiama. Visos teisės saugomos.

Taip pat skaitykite: