Šveicarijoje įsikūrusi vengrų energetikos įmonė „MET Group“ ketvirtadienį patvirtino, kad ketina įsigyti kontrolinį „Achemos grupės“ akcijų paketą. Jos vadovas Benjaminas Lakatosas tvirtino, kad tam, kad sandoris pavyktų, reikės nueiti dar ne vieną žingsnį įtikinant ne tik Vyriausybės komisiją Lietuvoje, bet ir visuomenę. Jis taip pat pakomentavo vengrų žiniasklaidoje anksčiau aprašytą informaciją dėl grupės galimų sąsajų su įtakingais Vengrijos politikais, praneša portalas DELFI.

Apie šiuos ketinimus įmonė Šveicarijoje pranešė žurnalistams iš Lietuvos, o vėliau išplatino ir pranešimą. Ketinama įsigyti 54,07 proc. akcijų paketo.

,,Šis potencialus įsigijimas būtų svarbus žingsnis kuriant pridėtinę vertę „Achemos“ darbuotojams, klientams bei visai aplinkai. Norime naujos klestinčios „Achemos“ eros“, – teigė „MET Group“ generalinis direktorius B. Lakatosas.

„Mes tikime, kad galime užtikrinti konkurencingesnes gamtinių dujų kainas „Achemai“. Šiuo metu neturime su trąšomis susijusių operacijų, šito verslo nežinome, todėl norime dirbti su profesionalais. (...) Mums reikia žinių šioje srityje. Viskas, ką žinome – kaip gaminti elektrą, vystyti atsinaujinančias technologijas, sukurti vertę iš suskystintų naftos dujų prekybos“, – kalbėdamas su žurnalistais iš Lietuvos pridūrė jis.

,,Achema“ yra trečios kategorijos nacionaliniam saugumui svarbi įmonė, todėl norint užbaigti sandorį bus reikalinga gauti Vyriausybės komisijos verdiktą.

Į ją „MET Group“ kol kas nesikreipė, nes bendrovė sieks atlikti „Achemos grupės“ rizikų ir išlaidų vertinimą (angl. „due dilligence“ procedūrą). Pasak B. Lakatoso, anksčiau šia tema pasisakyti įmonė vengė dėl šalyje vykusių prezidento rinkimų.

Be to, kaip pranešime teigia „MET Group“, įmonė planuoja siekti susitarimo ir su smulkiųjų akcininkų atstovais. Todėl numatomas ilgesnis procesas, apimantis kelis teisinius ir parengiamuosius etapus.

B. Lakatosas taip pat pabrėžė, kad siekiant perimti „Achemos grupę“ laukia sudėtingas ir ilgas procesas.

,,Šiandien norime pradėti labai atvirą ir skaidrų dialogą su Lietuvos institucijomis. (...) Šiuo metu prie stalo mes nesėdime“, – sakė jis. 

Bendrovės vadovas tvirtino, kad dairantis, kokias įmones būtų galima įsigyti, kalbėta ne tik su „Achemos grupe“. Jis taip pat pridūrė manąs, kad Lietuva ir apskritai Baltijos šalių regionas šiuo metu yra nepakankamai vertinami tarptautinių investuotojų dėl geopolitinių įtampų. Be kita ko, jis teigė manąs, kad tolimesnė eskalacija, į kurią būtų įtraukta NATO, yra mažai tikėtina.

Kalbėdamas apie siekiamą sudaryti sandorį B. Lakatosas akcentavo, kad teisiniai įsigijimo niuansai grupei kol kas nėra iki galo aiškūs bei tvirtino, kad tam, kad šis sandoris būtų sėkmingas, reikia ne tik Vyriausybės komisijos pritarimo, bet ir kur kas platesnio supratimo Lietuvos visuomenėje.

,,Iš to, kas pasirodė spaudoje, mums buvo aišku, kad nėra iki galo suprantama, ką mes veikiame“, – teigė vadovas. Su smulkiaisiais „Achemos grupės“ akcininkas, jo teigimu, bus kalbama.

„Smulkieji akcininkai turi pirmumo teisę įsigyti akcijų, gauta signalų, kad gali būti norinčių tai padaryti“, – teigė jis.

Atmetė įtarimus, kad sėkmės padėjo pasiekti Vengrijos politikai

Paprašytas pakomentuoti Vengrijos žiniasklaidoje anksčiau pasirodžiusią informaciją, kad tapti sėkminga „MET Group“ negalėjo be valdančiosios Vengrijos partijos „Fidesz“, kuriai vadovauja jos premjeras Viktoras Orbanas, pagalbos, B. Lakatosas tokias prielaidas griežtai atmetė.

„Aš nemanau, kad taip buvo, aš žinau. Galite pažiūrėti man į akis“, – sureagavo verslininkas.

Apie 70 proc. „MET Group“ akcijų priklauso B. Lakatosui, 10 proc. – Singapūro „Keppel Infrastructure“, o likusi dalis – darbuotojams, tarp kurių yra ir aukščiausio lygio vadovų, ir žemesnio rango darbuotojų. Jų įsigyti gali žmonės, kurie įmonėje dirbo ne trumpiau nei 3 metus, taip pat atsižvelgiama į darbo rezultatus.

B. Lakatosas neatmetė, kad toks modelis galėtų būti taikomas ir „Achemos grupėje“, jei sandoris pavyktų, visgi pažadų nedalijo.

„Nenoriu peršokti iš anksto į priekį šioje istorijoje“, – kalbėjo jis.

Azoto trąšas gaminančioje Jonavoje dirba apie tūkstantis žmonių – paklausus, kokią žinutę jis jiems nusiųstų, jei grupei pavyktų perimti kontrolinį koncerno paketą, B. Lakatosas tvirtino, kad „žmonėms, kurie dirba gerai ir sunkiai, „MET Group“ patiks“.

Klausimų kelia ryšiai su Rusija ir Orbanu

„Delfi“ primena, kad gegužės pradžioje remdamasi šaltiniais pranešė apie šiuos ketinimus.

„Delfi“ šaltiniai tuomet teigė, kad Lyda Lubienė parduoda kontrolinį „Achemos grupės“ akcijų paketą. „Delfi“ taip pat rašė apie „MET Group“ klausimų keliančius ryšius. Jos vadovams ne kartą teko aiškintis ir neigti savo galimas sąsajas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu bei ryšius su Rusija.

Nors vadinti kompaniją paslaptinga būtų netikslu, nes informacijos apie ją apstu, jos reputacija – prieštaringa.

Dalis biografijos detalių oficialiame „MET Group“ puslapyje nutylima.

Pavyzdžiui, neminima tai, kad bendrovę „MET Ltd“ įkūrė Vengrijos tarptautinė naftos ir dujų bendrovė „MOL“, dalinai valdoma valstybės, jai priklausė 100 proc. „MET Ltd“ akcijų. Bendrovės akcininkai ne kartą keitėsi – tarp jų buvo ir su „Gazprom“ dirbęs rusas Ilja Trubnikovas, taip pat įtakingas Vengrijos oligarchas Istvanas Garancsi, artimai susijęs su V. Orbanu.

2018 metais paskelbta, kad įmonę šie akcininkai esą paliko, pasitraukė ir bendrovę įkūrusi Vengrijos energetikos milžinė „MOL“. Plačiau skaitykite čia.

Dar vienas iškalbingas faktas – Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą, tų pačių metų rugsėjį „MET Group“ įkūrėja MOL pareiškė, kad nutrauks dujų tiekimą Ukrainai. Tada diplomatiniai šaltiniai svarstė, jog tai sudaro įspūdį, kad Vengrija įgyvendina Rusijos darbotvarkę.

,,Achemos grupė“ valdo vieną didžiausių Lietuvos įmonių „Achema“, kuri yra viena iš strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčių įmonių. Joje dirba 1146 žmonės.

„Achemos grupės“ koncerno 42 proc. akcijų valdo Lyda Lubienė, dar 12,5 proc. priklauso jos dukrai Viktorija Lubytė. Likusią akcijų dalį valdo 13 smulkiųjų akcininkų.

Skelbiama, kad 2023-aisiais „MET Group“ konsoliduotos pardavimo pajamos siekė 24,5 mlrd. eurų. 2023 metais, Registrų centro duomenimis, „Achema“ patyrė 47 mln. eurų nuostolių.

Koncernui taip pat priklauso KLASCO“, „Radiocentro“ grupė, „Grand Spa Lietuva“ viešbučiai, įmonės „Gaschema“, „Transachema“.

Galimą sandorį tarp „Achemos“ ir „MET Group“ Lietuvos politikai ir verslininkai anksčiau vertino atsargiai. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen gegužės viduryje Žinių radijui sakė, kad šioje vietoje reikalingumas papildomas atsargumas dėl įmonės galimų sąsajų su Vengrijos vyriausybe.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius lrytas.lt anksčiau teigė, kad ši įmonė yra labai svarbi visai šaliai, tad Lietuvos institucijos turi patikrinti ir įvertinti, jog investicija yra tvari.

DELFI