Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (toliau – Laboratorija), uždarajai akcinei bendrovei „Profarma“, uždarajai akcinei bendrovei „Bona Diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ dėl greitųjų „COVID-19 EXPRESS“ testų įsigijimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 19 d. Laboratorija ir UAB „Profarma“ pasirašė Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 510 000 vnt. greitųjų testų „COVID-19 EXPRESS“ įsigijimo, maksimali sutarties vertė su PVM – 6 050 000 eurų.

Šioje byloje ieškovas neginčijo, kad perkančioji organizacija turėjo pagrindą taikyti neskelbiamų derybų būdą, ir pripažino, kad derybų su kitais tiekėjais vykdymas tokiu atveju nėra privalomas, o tik rekomendacinio pobūdžio. Perkančioji organizacija ieškinį pripažino.

Teisėjų kolegija vertino, kad šiuo atveju testų pirkimas iš UAB „Profarma“ buvo atliktas iš esmės neatlikus viešojo pirkimo imperatyvių procedūrų, todėl buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas ir dėl to nebuvo užtikrintas viešojo pirkimo tikslas racionaliai naudoti valstybės lėšas. Šios aplinkybės teismui leido konstatuoti, kad laboratorija pažeidė imperatyvųjį esminį viešųjų pirkimų skaidrumo principą ir neužtikrino viešojo pirkimo tikslo pasiekimo: viešojo pirkimo iš esmės neatliko, bet besąlygiškai įvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - SAM) nurodymą ir sudarė sutartį su SAM atrinktu tiekėju.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad taip pat byloje nustatyti atsakovo UAB „Profarma“ nesąžiningi veiksmai, t. y. šis atsakovas įsipareigojo parduoti savo pagamintus testus, nors tokių testų iš tikrųjų negamino. Tačiau byloje nenustatyta, kad būtent šie atsakovo veiksmai nulėmė sandorio neteisėtumą, kuriuo buvo grindžiamas ieškinys.

Teisėjų kolegija nustatė, kad viešojo pirkimo sutartis dėl perkančiosios organizacijos kaltės buvo sudaryta pažeidus viešojo pirkimo principus ir tikslus, tačiau perkančioji organizacija sutiko su tiekėjo UAB „Profarma“ pasiūlyta kaina, dėl to šioje byloje nebuvo pagrindo spręsti, jog už tai turi atsakyti atsakovės – pelno siekiančios bendrovės.

Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti restitucijos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys sutartį sudarė laisva valia, laisvos nereguliuojamos rinkos sąlygomis, perkančiosios organizacijos valios trūkumų sudarant sandorį nenustatė, sutartis buvo įvykdyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, socialinės atsakomybės ir perkančiosios organizacijos racionalaus lėšų panaudojimo pareigos perkėlimas pelno siekiančiam subjektui būtų neproporcingas ir prieštarautų laisvosios rinkos veikimo principams, todėl vertino, jog nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomo restitucijos būdo. Ieškovas neįrodė nepagrįstai gautos sumos fakto ir dydžio, be to, prekių pirkimo ypatingas poreikis, sutarties įvykdymo faktas leido daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tikslinga išsaugoti sandorio galiojimą ir taikyti alternatyvias sankcijas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad alternatyvios sankcijos – baudos skiriamos net ir tais atvejais, kai procesinio sprendimo priėmimo metu neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis jau būna įvykdyta.

Bylos duomenimis, viešojo pirkimo sutartis buvo visiškai įvykdyta, pretenzijų dėl perduotų prekių UAB „Profarma“ nebuvo pareikšta, taip pat nėra duomenų, kad pristatytos prekės neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad viešojo pirkimo sutartis buvo įvykdyta ir šiuo metu jau yra panaudota didesnė dalis testų. Bylos duomenimis, greitieji testai buvo operatyviai perkami dėl jų ypatingo poreikio, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu toks viešasis interesas panaudoti testų likutį, nepasibaigus pandemijai, yra išnykęs.

Įvertinusi perkančiosios organizacijos padaryto pažeidimo pobūdį bei atsižvelgdama į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją – prekės buvo pirktos šalyje susiklosčius neeilinei ekstremaliai situacijai, prekės turėjo buvo nupirktos maksimaliai operatyviai, - teisėjų kolegija nusprendė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį tenkinti iš dalies ir atsakovei Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai skirti 20 000 eurų baudą (apie 0,3 proc. ginčo sutarties vertės), mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks baudos dydis atitinka susiformavusią teismų praktiką, laikytinas proporcingu ir atgrasančiu bei skatinančiu laikytis viešojo pirkimo reikalavimų. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Taip pat teismas priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Profarma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bona Diagnosisi“ naudai po 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Šis teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Vilniaus apygardos teismo inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: