Jonavietė Marytė Kazlauskienė neseniai palaidojo sūnų – maždaug pusantrų metų jaunas vyras buvo ieškomas kaip dingęs be žinios. Galiausiai vyrą atidavė Neries upė – Algirdo Vorobjovo kūną pastebėjo žvejas. Netrukus paaiškėjo, kad tai – be žinios dingęs jonavietis. Jo kūną artimieji atpažino visų pirma pagal drabužius. Be to, vyras buvo labai aukštas – beveik dviejų metrų ūgio.
Netikėkite ekstrasensais – ypač tais, kuriuos rodo lietuviškose televizijos laidose ir kurie yra vadinami žinomiausiais ekstrasensais ar būrėjais Lietuvoje. Ir atkreipkite dėmesį į žmones, kurie galbūt serga psichikos liga. Pirmieji ligos simptomai gali atrodyti niekuo neišskirtiniai.
Dabar sūnų mamai primena tik namuose sukabintos jo nuotraukos, o prie jų - degančios žvakės.
***
Nuo 19 iki 29 metų - tiek laiko tėsėsi A.Vorobjovo liga. Ji prasidėjo, atrodytų, paprastu nuovargiu: „Man atrodė, kad jis tiesiog pavargęs, o paaiškėjo, kad tai ir buvo pradžia“.
Šizofrenija – tokia buvo galutinė diagnozė, iš pradžių pasireiškusi uždarumu, o vėliau – ir panikos priepuoliais. „Aš daug metų tikėjau, kad jis pasveiks. Nė vienas gydytojas man nepasakė, kad tai – liga visam gyvenimui. Aš daug ko nežinojau. Su tokiomis ligomis sergančiais artimaisiais turi kalbėtis medikai ir teikti ne tik pagalbą, tačiau ir informaciją. Algirdą gydžiusi Jonavos psichikos sveikatos centro gydytoja buvo labai grubi“, - sakė M.Kazlauskienė.
Kai medikei moteris pasakė, jog įtaria, kad sūnus gali galvoti savižudybę, medikė pagrasino jį „uždaryti į Žiegždrius ir sutvarkyti“.
Tiesa, per dešimt metų A.Vorobjovas buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, tačiau vėliau jis gydymo įstaigoje atsisakė. Per vėlai mama sako sužinojusi ir apie tai, kad jam buvo galima nustatyti neveiksnumą.
„Kai galiausiai paklausiau gydytojos, ar Algirdui jis nepriklauso, ji patvirtino, kad taip. Tačiau tada jis pats atsisakė – sakė, kad to nepadarysime net jį surišę. Per prievartą to padaryti negalima“, - pasakojo mama.
M.Kazlauskienė buvo ir pas notarus – moteris norėjo išsiaiškinti, kaip galėtų gauti įgaliojimą, kad dėl sūnaus ligos turėtų teisę priimti sprendimus.
„Bet ten man pasakė, kad aš galbūt iš sveiko žmogaus noriu padaryti „durnių“, - sakė jonavietė.
M.Kazlauskienės teigimu, šeima, kurioje yra psichikos liga sergantis žmogus, dažnai paliekama viena su savo problemomis – moteriai labai trūko įvairiapusės specialistų pagalbos.
***
Dabar jonavietė jau žino – pirmieji ligos požymiai buvo uždaras sūnaus būdas ir, atrodytų, paprastas nuovargis. Vėliau jis ėmė nemiegoti naktimis ir prašydavo mamos su juo kalbėtis.
Dar vėliau prasidėjo panikos priepuoliai. Vyras, po namus lakstydamas naktį, prašydavo surišti jam rankas. Į moters namus negalėdavo ateiti nė joks žmogus – svetimų žmonių namuose jaunas vyras tiesiog nepakęsdavo.
„Algirdas pradėjo mušti brolius. Vėliau – atsiprašinėdavo. Nes mušdavo ne jis, o taip elgtis jam liepdavo balsai, kuriuos jis girdėdavo. Tai baisi, sunki liga. O aš, pirmą kartą matydama tokią ligą, tiesiog apie ją neturėjau pakankamai informacijos – ką daryti, kaip elgtis. Tik vis tikėjau, kad jis pasveiks“, - sakė M.Kazlauskienė.
Kiek vėliau tėvai A.Vorobjovui nupirko butą, ir vyras apsigyveno Chemikų gatvėje – gyventi nedideliame tėvų bute kartu su kitais vaikais tapo nebeįmanoma.
Tiesa, vyrą nuolat lankydavo artimieji, jie turėjo ir atsarginius raktus. Dieną prieš dingimą A.Vorobjovas dar kalbėjosi su broliu. Tačiau kitos dienos rytą mama jam nebeprisiskambino – telefonas buvo išjungtas.
Į sūnaus namus mama kartu su sūnumis nuvažiavo po pietų: „Durų niekas neatidarė. Tada persmelkė labai negera nuojauta. Pagalvojau, kad sūnų namuose rasime nebegyvą. Tačiau įėjus vidun nieko nebuvo“.
Artimieji kreipėsi į policiją, tačiau iš karto pareigūnai imtis paieškos veiksmų nesutiko. Jų nuomone, jaunas vyras galėjo tiesiog švęsti su draugais. Tačiau netrukus paieška buvo paskelbta. To atkakliai reikalavo mama, žinodma, kad sūnus serga psichikos liga.
Mama sako nuo pat pradžių jautųsi – sūnaus reikia ieškoti vandenyje. Todėl artimieji reikalavo, kad į Jonavą būtų iškviesti kinologai ir narai.
Netrukus apie dingusį vyrą, prašydami visuomenės pagalbos, pranešė ir tyrėjai. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Jonavos miesto tvenkinį išžvalgė narai. Tačiau jokių A.Vorobjovo dingimo pėdsakų nebuvo rasta.
***
Kiek vėliau jonaviečių šeima sulaukė žinios – Kauno rajone, netoli Lapių kaimo ant upės kranto rasti daiktai. Paaiškėjo, jog jie priklausė A.Vorobjovui.
Vyro paieška vėl buvo atnaujinta pavasarį – narai žvalgė Neries upę iki pat Kauno pilies. Tačiau ir vėl – nesėkmingai.
Upė vyrą sugrąžino tik po pusantrų metų. Mamos teigimu, greičiausiai sūnaus kūnas buvo įstrigęs vienoje iš upės duobių.
Pusantrų metų ramybės neturėjusi moteris apsilankė pas žinomiausius Lietuvos ekstrasensus ir būrėjus. Tačiau nė vienas jų nepasakė nieko apčiuopiamo. Moteris kreipėsi ir į Jonavoje dirbančias būrėjas, tačiau jokios naudos taip pat nebuvo.
M.Kazlauskienė sako, kad ekstrasensams ji išleido daugiau nei tūkstantį eurų.
Tačiau jonavietė sako, jog jai padėjo viena Londone dirbanti ekstrasensė. Į Didžiąją Britaniją nuskridusi M.Kazlauskienė su ja jau buvo sutarusi dėl priėmimo.
„Ji mums pasakė, kad sūnaus reikia ieškoti kažkur prie vandens, kur yra fermos. Taip pat kalbėjo apie tiltą. Dar patarė prie upės nedėti krepšelių su gėlėmis, o pasroviui paleisti dvi rožes“, - sakė M.Kazlauskienė.
Grįžusi iš Londono moteris dar kartą nuvažiavo į tą vietą, kur buvo rasti sūnaus daiktai. Netoliese ji rado ir fermas. Paklausiusi patarimo moteris pasroviui paleido ir dvi rožes.
„Nežinau, sutapimas tai, ar ne, tačiau Algirdo kūnas atsirado maždaug po savaitės – jis išplaukė prie Varnių tilto“, - sakė M.Kazlauskienė.
Mama sako, kad sūnus iš upės ištrauktas surištomis kojomis, tačiau ji neabejoja – mirtis nėra smurtinė: „Kaip ir ligos pradžioje, jis juk prašydavo surišti jam rankas. Matyt, liga baigėsi taip, kaip ir prasidėjo“.
