Šiemet praėjusių metų finansinę atskaitomybę laiku pateikė 103 882 bendrovės – tai penktadaliu (20,14 proc.) daugiau nei pernai (86 468). Nors savo 2023 m. rezultatus deklaravo daugiau įmonių, dalis sektorių patyrė pajamų mažėjimą palyginti su 2022 m., rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė.  Per praėjusius metus beveik ketvirtadaliu (23,6 proc.) išaugo skolingų įmonių skaičius, 15,7 proc. padaugėjo turto areštų. Lietuvos įmonių turimų  transporto priemonių skaičius paaugo beveik 8 proc. ir viršijo 246 tūkst. vnt., o jo vertė pakilo iki 4,2 mlrd. Eur, daugumoje sektorių vidutinis darbuotojų skaičius įmonėse mažėjo. 

„2023 m. rezultatus deklaravusios įmonės pernai iš viso gavo 110,6 mlrd. Eur pajamų ir tai yra 3,43 proc. daugiau palyginti su prieš metus per tą patį laikotarpį pajamas už 2022 m. deklaravusiomis bendrovėmis  (107 mlrd. Eur). 

Nors bendra pajamų suma neženkliai paaugo, dalis sektorių patyrė nuosmukį. Pernai, normalizavusis infliacijai, 31,6 proc. mažiau uždirbo elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonės (4,67 mlrd. Eur) palyginti su 6,83 mlrd. Eur 2022 m. Kiek daugiau nei 1 mlrd. Eur pajamų pernai gavo telekomunikacijų sektoriaus įmonės – tai 17,3 proc. mažiau nei 2022 m. (1,23 mlrd. Eur). Apdirbamosios pramonės įmonės pernai gavo 25,5 mlrd. Eur arba 8,7 proc. mažiau palyginti su pajamomis  2022 m. (29,5 mlrd. Eur). 

Kitose verslo srityse užfiksuotas pajamų augimas. Paslaugas teikiančios įmonės kartu gavo 10,47 mlrd. Eur pajamų – tai 36,2 proc. daugiau nei 2022 m. (7,69 mlrd. Eur). Transporto įmonių pajamų suma pernai pasiekė 13,3 mlrd. Eur – 30,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais (10,14 mlrd. Eur). Statybų sektorius 2023 m. deklaravo 8,44 mlrd. Eur pajamų – tai 26,3 proc. daugiau nei 2022 m. (6,68 mlrd. Eur). Žemės ūkio bendrovės pernai bendrai gavo 2,01 mlrd. Eur – tai 14,3 proc. daugiau nei 2022 m. (1,83 mlrd. Eur). Viešbučių ir restoranų sektoriaus pajamos pernai pasiekė 1,22 mlrd. Eur arba 9 proc. daugiau nei prieš metus (1,12 mlrd. Eur). Finansinę veiklą vykdančios įmonės deklaravo 2,05 mlrd. Eur pajamų – tai 14,6 proc. daugiau nei prieš metus (1,79 mlrd. Eur). Nekilnojamojo turto operacijų bendrovės pernai gavo 1,86 mlrd. Eur pajamų – tai 12,6 proc. daugiau nei 2022 m. (1,65 mlrd. Eur). Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės pernai iš viso deklaravo 38,9 mlrd. Eur pajamų – tai 3,7 proc. daugiau palyginti su 2022 m. pajamomis (37,5 mlrd. Eur). 

„Analizuojant sektorių pajamų padidėjimą arba sumažėjimą būtina įvertinti du svarbius aspektus – šiemet finansinę atskaitomybę deklaravo 17,4 tūkst. daugiau bendrovių, o 2022 m. pajamos buvo kritusios po keletą metų besitęsusių pandeminių iššūkių, – pasakoja Aurimas Kačinskas, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas. – Iš 14 sektorių, į kuriuos suskirstytos visų šalies verslo įmonių veiklos, vienai įmonei tenkančių pajamų vidurkis 2023 m. išaugo tik transporto, statybų ir paslaugų sektoriuose, o visose kitose veiklos srityse šis rodiklis mažėjo.“ 

Skolų turinčių įmonių skaičius išaugo 23,6 proc., turto areštų padaugėjo beveik šeštadaliu 

Kredito biuro vadovas atkreipia dėmesį, kad tarp 2023 m. finansinius rezultatus deklaravusių įmonių skolų turinčių bendrovių skaičius išaugo 23,6 proc. nuo 2449 (2022 m.) iki 3026 (2023 m.), tačiau bendra skolų suma sumažėjo iki 39,5 mlrd. Eur palyginti su 43,2 mlrd. Eur pernai. 

Labiausiai skolingų įmonių padaugėjo šiuose sektoriuose: statybų (35 proc.), transporto (29,2 proc.), žemės ūkio (27,3 proc.), mažmeninės prekybos (beveik 26 proc.), taip pat –  restoranų (beveik 23 proc.). Skolų turinčių įmonių skaičius nuo 25 iki 23 sumažėjo tik viešbučių sektoriuje. 

Beveik šeštadaliu (15,7 proc.) padaugėjo turto areštų turinčių įmonių: šiuo metu jų yra 1280, kai prieš metus buvo 1106. Bendra turto areštų suma tarp įmonių, kurios deklaravo 2023 m. rezultatus, sudaro 330,4 mln. Eur – tai 80 proc. daugiau palyginti su tokiu rodikliu pernai (183,4 mln. Eur). Vienintelis sektorius, kuriame turto areštų skaičius sumažėjo nuo 55 iki 49 yra žemės ūkis, o visose kitose veiklos srityse turto areštų daugėjo. Labiausiai jų skaičius augo finansinių paslaugų sferoje (38,9 proc.), paslaugų sektoriuje (beveik 29 proc.), nekilnojamojo turto operacijų srityje (21 proc.), apdirbamojoje pramonėje (16,3 proc.), mažmeninėje (15,6 proc.) bei didmeninėje prekyboje (14,4 proc.). 

Įmonių transporto parkas per metus išaugo iki 246 tūkst. automobilių 

Naujausi duomenys rodo, kad 2023 m. pajamas deklaravusių įmonių transporto parko vertė pasiekė 4,2 mlrd. Eur – tai 9,6 proc. daugiau nei analogiškas rodiklis prieš metus (3,79 mlrd. Eur). Šiuo metu bent vieną transporto priemonę turinčių įmonių skaičius siekia beveik 35 tūkst., kai prieš metus jų buvo 32 tūkst., o bendras Lietuvos transporto priemonių skaičius viršijo 426 tūkst. vnt. palyginti su 228,4 tūkst. vnt. prieš metus. Iš viso per 2023 m. Lietuvos įmonės įsigijo daugiau kaip 17,5 tūkst. transporto priemonių. Vienintelis sektorius, kuriame transporto priemonių skaičius sumažėjo nuo 669 iki 655, yra išgaunamoji  pramonė. Labiausiai transporto priemonių skaičius augo paslaugų sektoriuje (nuo 32 tūkst. iki 39,4 tūkst.)  bei transporto sektoriuje (nuo 59,4 tūkst. iki 62,9 tūkst.).   

Vidutinis darbuotojų skaičius įmonėse traukėsi visuose sektoriuose išskyrus transportą ir žemės ūkį 

103 882 įmonėse, deklaravusiose savo 2023 m. rezultatus, iš viso dirba kiek daugiau kaip 766 tūkst. darbuotojų. Tai yra 7,8 proc. daugiau palyginti su 710 442 darbuotojais, kuriuos deklaravo 86 468 įmonės pernai. 

Šiuo metu vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje sudaro 7,4 palyginti su 8,2 rodikliu prieš metus. Vidutinis darbuotojų skaičius įmonėse per metus išaugo tik transporte (nuo 15,6 iki 16,5) ir išliko toks pats žemės ūkyje (9,0), o visuose kituose sektoriuose šis rodiklis mažėjo. Ypač dideliu šio rodiklio kritimu išsiskiria telekomunikacijos – čia vidutinis darbuotojų skaičius įmonėse sumažėjo nuo 29,0 (2022 m.) iki 21,4 (2023 m.). 

„Vidutinio darbuotojų skaičiaus įmonėse sumažėjimas rodo tai, jog anksčiau savo finansinės veiklos ataskaitas vėluodavo pateikti arba išvis nepateikdavo mažos įmonės, kurios šiemet aktyviau vykdė prievolę pateikti savo finansinę atskaitomybę“, – aiškina kredito biuro vadovas. 

,,Credit info” inf. 
 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: