Žinojimas saugo. Tokius žodžius pamato kiekvienas, apsilankęs Lietuvos pasirengimo ekstremalioms situacijoms interneto svetainėje.

Jonavos rajono savivaldybės patarėjas civilinei mobilizacijai – parengties pareigūnas Vytautas Kaminskas sako, kad kiekvienas iš mūsų, atsitikus nelaimei ir jei tektų palikti namus, turi būti pasiruošęs savarankiškai išgyventi 72 valandas.

Patariama turėti išvykimo krepšį

Pasak V. Kaminsko, kiekvienam gyventojui namuose patariama turėti paruoštą išvykimo krepšį, kuriame – būtini daiktai.

Jo gali prireikti ne tik tada, jei prasidėtų kariniai veiksmai. Netikėtų situacijų gali būti ir daugiau – oro pavojus, jei nutiktų nelaimė „Achemoje“, pavojus dėl gamtos reiškinių ir panašiai. Vienas iš pavyzdžių – neseniai Vilniaus daugiabutyje įvykęs sprogimas, kai žmonės buvo priversti palikti savo namus.

Kas turėtų būti išvykimo krepšyje? Tariant paprastai – daiktai, su kuriais žmogus galėtų savarankiškai išgyventi 72 valandas.

„Nuo ko reiktų pradėti? Visų pirma, susižiūrėti savo namų ūkį ir kas jame yra. Kalbant apie išvykimo krepšį, apie 85 procentai jo turinio yra namuose ir nieko pirkti nereikia. Tik visi tie daiktai yra sudėti skirtingose namų vietose.

Vienas iš svarbiausių patarimų – visada žinokite, kur yra jūsų dokumentai, taip pat turėkite grynųjų pinigų“, – sakė V. Kaminskas.

Taip pat patariama turėti dokumentų popierines kopijas, nes dauguma žmonių jų neturi – įprastose situacijose pakanka skaitmeninių kopijų: „Bet esant netikėtai, ekstremaliai situacijai mobiliojo ryšio telefonas gali išsikrauti. Išvykimo krepšyje turėtų būti ir vaistinėlė, kurioje  – pirmosios medicinos pagalbos reikmenys bei nuolat vartojamų vaistų atsargos.“

Jei turite naminių gyvūnų – reiktų pasirūpinti ir nešiojamais narveliais.

Patariama peržiūrėti du kartus per metus

Detalios rekomendacijos, ką patariama turėti išvykimo krepšyje, pateikiamos Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt. Ar visų išvardintų daiktų reikia – turėtų įsivertinti pats žmogus, tačiau dėmesį verta atkreipti į esminius patarimus – turėti bent kelis litrus geriamojo vandens, priklausomai nuo metų laiko drabužius, miegmaišį, turistinį kilimėlį, išorinę telefono bateriją, ilgai negendančių maisto produktų.

Paruoštą išvykimo krepšį patariama peržiūrėti du kartus per metus – pagal sezoniškumą pakeisti drabužius, pažiūrėti, ar nėra pasibaigusio galiojimo vaistų bei maisto produktų.

V. Kaminskas sako, kad įvykus netikėtai situacijai bemaž kiekvieną žmogų ji paliečia psichologiškai.

„Žmogaus sąmonė veikia taip, kad jis visų pirma išsigąsta ir tik po kurio laiko imama mąstyti normaliai. Tą irgi reikia žinoti, nuo to niekur nepabėgsime.  Tačiau kuo greičiau sugebėsime susitvarkyti su savo emocijomis, psichologine būsena – tuo bus geriau“, – kalbėjo V. Kaminskas.

Kodėl 72 valandos?

Gyventojams kartais kyla klausimas, kodėl pasiruošti savarankiškai išgyventi reiktų būtent 72 valandas.

„Visų pirma, moksliškai įrodyta, kad per 72 valandas žmogus prisitaiko prie aplinkos pokyčio, suvokia, kas vyksta.

Antras momentas – per tiek laiko savivaldybės ar valstybės lygiu yra priimami saugumo, pagalbos žmonėms sprendimai. Šios valandos yra kritinis laikas, kai žmogui, ypač jei įvyksta didelio masto nelaimė, gali niekas nepadėti ir tiek laiko jam reikės išgyventi pačiam, išeiti iš savo komforto zonos.

Reikia suprasti, kad jei įvyksta didelė nelaimė, nei savivaldybės, nei valstybė neturi tiek resursų, kad čia ir dabar padėtų kiekvienam – tam reikia laiko. Kiekvienas iš mūsų turi pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas, kol atvyks pagalba“, – sakė V. Kaminskas.

Civilinė sauga praverčia ir kitose situacijose

Nors apie civilinės saugos svarbą specialistai kalba jau seniai, tačiau patys gyventojai tuo labiau ėmė domėtis prasidėjus karui Ukrainoje. Žinios ir supratimas apie civilinę saugą gali pasitarnauti ne tik karo metu, tačiau ir iškilus gamtiniams pavojams, nelaimei namuose, pandemijai ir panašiai.

„Turint civilinės saugos žinių pagrindą jas galima taikyti įvairiose situacijose“, – teigė V. Kaminskas.

Žmonės civiline sauga labiau ima domėtis tada, kai kas nors nutinka. Tarkime, pirmasis sukrėtimas buvo tuomet, kai prasidėjo COVID pandemija. Iki tol jautėmės tarsi gyvendami šiltnamyje, jautėmės saugūs. Sulig pandemija supratome, kad taip nėra, kad gali ateiti laikas, kai mūsų gyvenimas keičiasi ir tai nepriklauso nuo mūsų“, – kalbėjo V. Kaminskas.

Gyventojus taip pat sukrėtė karas Ukrainoje. Pasak V. Kaminsko, nors jis prasidėjo dar 2014 metais, tačiau tada reakcijų buvo mažiau – galbūt atrodė, kad karas vyksta toli nuo mūsų ir mūsų jis neliečia.

Vis tik prasidėjus pilno masto invazijai žmonės tarsi nubudo ir grėsmės pasirodė ne taip toli, sustiprėjo nesaugumo jausmas.

Daugiau informacijos apie civilinę saugą galite rasti svetainėje lt72.lt bei Jonavos rajono savivaldybės tinklapyje.

Teksto autorė Jurgita Lieponė, Audriaus Reipos nuotr.