2026 m. spalio 7 d., apie 16:40 val., Jonavoje, autobusų stotelėje, esančioje prie Jonavos centrinės bibliotekos, mano nepilnametis sūnus laukė autobuso, vykstančio į Rimkų mikrorajoną.

Praėjus kelioms minutėms po to, kai vaikas atėjo į stotelę, prie jo priėjo du vyresni vaikai. Jie pradėjo iš jo tyčiotis, prie jo priekabiauti ir kitaip provokuoti. Situacija vėliau peraugo į fizinį bei žeminantį veiksmą – vienas iš vaikų apspjovė savo pirštą ir pradėjo kišti jį mano vaikui į ausį.

Dėl patirto elgesio mano sūnus išsigando ir buvo priverstas pasišalinti iš autobusų stotelės. Jis pasitraukė į kitą pastato pusę, toliau nuo stotelės, jo manymu, į saugesnę vietą, ir laukė, kol atvyksiu jo pasiimti. Visą tą laiką palaikėme nuolatinį ryšį telefonu. Atvykusi jį radau būtent ten, kur jis buvo pasitraukęs. Tuo metu minėtų vaikų šalia jau nebebuvo.

Kadangi įtariau, jog minėti vaikai galėjo laukti to paties autobuso, kuriuo mano sūnus turėjo vykti namo, norėjau įsitikinti, ar jie nėra netoliese. Po kelių minučių vienas iš minėtų vaikų išėjo iš Jonavos centrinės bibliotekos. Priėjau prie jo ir paprašiau paskambinti savo mamai bei paprašyti jos atvykti, kad ji sužinotų apie įvykusią situaciją ir savo vaiko elgesį. Vaikas atsisakė tai padaryti ir grįžo į biblioteką.

Aš taip pat įėjau į biblioteką. Mano sūnus, įėjęs į patalpas, pamatė ir antrąjį vaiką. Jis tuo metu sėdėjo bibliotekos priimamajame. Abiejų vaikų paklausiau, ar jie supranta, kad toks elgesys su kitu vaiku yra netinkamas ir ar jiems atrodo normalu taip elgtis.

Vienas iš vaikų iš karto teigė, kad jis nieko nedarė ir tik stebėjo situaciją. Tuomet jo paklausiau, kodėl jis nesustabdė savo draugo ir nebandė užkirsti kelio tokiam elgesiui. Į šį klausimą jis atsakymo nepateikė. Kitas vaikas, kuris, mano sūnaus teigimu, aktyviausiai prie jo priekabiavo, taip pat vengė atsakyti į mano klausimus, buvo visas išraudęs iš gėdos... Pripažino, kad netinkamai elgėsi.

Po pokalbio abu vaikai mano sūnaus atsiprašė.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad minėti vaikai, kiek man žinoma, yra pažįstami Jonavos centrinės bibliotekos darbuotojoms. Bibliotekos darbuotojos man yra pasakojusios, kad dėl šių vaikų elgesio bibliotekoje jau buvo kilę įvairių problemų ir jiems buvo taikomi lankymosi apribojimai. Taip pat bibliotekos darbuotojos mane pačios paskatino apie šią situaciją informuoti atsakingas institucijas ir nepalikti įvykio be dėmesio.

Mano sūnus po šio įvykio patyrė didelį stresą ir emocinį sukrėtimą. Nors po įvykio stengiausi jį nuraminti ir, mano vertinimu, jam pavyko nusiraminti, man kelia didelį susirūpinimą tai, kad vaikas negali saugiai ir ramiai grįžti namo po dailės pamokų ar naudotis viešuoju transportu, nebijodamas būti užpultas, išjuoktas ar kitaip žeminamas. Mano sūnus yra aktyvus, kūrybingas vaikas. Praėjusiais metais jis buvo apdovanotas. Man, kaip mamai, ypač skaudu matyti, kad vaikas, kuris savo kūryba garsina mūsų miestą, negali ramiai ir saugiai grįžti namo po dailės pamokų. Suprantu, kad tarp vaikų gali kilti konfliktų, tačiau šiuo atveju, mano vertinimu, buvo peržengtos priimtino elgesio ribos. Ypač neramina tai, kad situacija neapsiribojo žodinėmis patyčiomis – buvo atliekamas fizinis, žeminantis ir mano vaikui nemalonus veiksmas.

Manau, kad tokios situacijos neturėtų būti ignoruojamos ar vertinamos kaip paprastas vaikų konfliktas. Vaikai turi būti mokomi gerbti vieni kitus, suprasti savo veiksmų pasekmes ir žinoti, kad patyčios, žeminimas bei fizinis kontaktas be kito asmens sutikimo nėra priimtinas elgesys.

Tikiuosi, kad į šį įvykį bus atkreiptas tinkamas dėmesys ir bus imtasi priemonių, kad panašios situacijos ateityje nepasikartotų.