,,Jonavos paslaugų“ želdinių priežiūros vadybininkė Rasa Imbrasienė užsibrėžė tikslą apžvelgti įdomius medžius, kurie auga mūsų mieste. Ko gero, ne vienas jonavietis iki šiol nežinojo, kad Jonavoje auga ir saldžias uogas nokinantys, ir netradicinėje medicinoje naudojami, ir dažų gamybai tinkami medžiai. Šiandien apžvelgsime dvi jų rūšis – juodąjį šilkmedį ir amūrinį kamštenį.
,,Mieste augančių medžių inventorizacija buvo atlikta 2012 metais, tačiau pasitarėme ir nutarėme detaliau apžvelgti išskirtinius augalus. Galbūt taip žmonės sužinos kažką naujo apie savo miesto medžius“, - kalbėjo R. Imbrasienė.
Juodasis šilkmedis
B. Imbrasienė pasakoja, kad jonaviečiai dar gali suskubti paragauti saldžių juodojo šilkmedžio (Morus nigra) vaisių. Vienas šių medžių auga Kosmonautų gatvėje (šalia 3 A ir 3B namų), kitas - už Sodų gatvės 65 namo, šalia upelio.
Juodieji šilkmedžiai auga iki 10 metrų aukščio. Jie natūraliai paplitęs Vidurinėje Azijoje. Lapai 10-20 cm ilgio ir 6-10 cm pločio, širdiškos formos, stipriai plaukuoti. Rudenį tampa geltoni. Jaunų medelių laja būna ovali, kartais rutuliška, o augalui senstant plečiasi ir tampa skėstašakė. Pasiekę ̨brandą, šilkmedžių medžiai nebeauga į aukštį̨, bet storėja jų̨ kamienas, platėja laja, šakojasi kamienas. Labai panašus į baltąjį šilkmedį, bet yra mažiau atsparus šalčiams, laja kiek siauresnė ir kt. Šilkmedžiai nėra ilgaamžiai medžiai. Gyvena iki 200 metų.
Juodojo šilkmedžio vaisiai panašūs į avietes, tik gerokai stambesni. Būna įvairių spalvų: balsvi, raudoni, tamsiai violetiniai ar juodi. Jie nevienodo dydžio, saldūs, kartais truputi rūgštoki. Noksta ne vienu metu, tad šviežiomis uogomis galima džiaugtis apie mėnesį. Jos valgomos, tinkamos gaminti uogienes, džemus ar konditerijos gaminius
Šilkmedis vienas seniausiai sukultūrintų augalų pasaulyje. Šių medžių lapais maitinasi šilkaverpių lervos, kurios, virsdamos lėliuke, suka kokoną iš savo gaminamų šilko siūlų. Senovės Kinijoje šilkmedžiai buvo auginami kaip šilkaverpių maistas.
Amūrinis kamštenis
Kitas įdomus medis, kurį galima pamatyti Jonavoje – amūrinis kamštenis (Phellodendron amurense Rupr.).
Žinoma apie 10 pastarųjų rūšių. Paplitęs Rytų Azijoje. Medis auga iki 25 m aukščio. Lapai skleidžia savitą kvapą. Lapelių kraštuose yra liaukelės su eteriniais aliejais, todėl patrinti kvepia . Žiedai maži, neišvaizdūs, vienalyčiai. Augalas dvinamis. Vaisius – juodas kaulavaisis su 5 (kartais 10) sėklomis. Lietuvoje amūrinis kamštenis retai auginamas parkuose, botanikos soduose.
Mūsų mieste inventorizuoti aštuoni amūriniai kamšteniai, kurie auga viešose vietose. Vienas prie apleisto „Ketuvos“ pastato Darbininkų g, penki yra Parko gatvėje, tačiau dėl blogo genėjimo jų būklė patenkinama. Du amūriniai kamšteniai auga Žaliojoje gatvėje. Vienas iš jų yra 48 cm skersmens ir 13 metrų aukščio, vienintelis tokio dydžio mūsų mieste, todėl yra saugotinas.
Įdomu tai, kad amūrinio kamštenio žievėje susidaro storas kamštinis sluoksnis, naudojamas pramonėje, lupamas nuo medžių kas 10-15 metų, auginamas plantacijose kamščiui gaminti. Žievė labai dekoratyvi, pas mus lupti nedera. Iš žievės gaunami geltoni dažai odoms ir audiniams dažyti. Rudenį galima pastebėti juodus kaulavaisius. Iš jų galima gaminti žalius dažus.
Rytų liaudies medicinoje amūrinio kamštenio ir kininio kamštenio preparatai vartojami kaip priešnuodis, meningitui gydyti, pasižymi bakterijų vystymąsi slopinančiomis savybėmis. Mediena tvirta, gražios tekstūros, naudojama baldų gamyboje, apdailai.
Medis dekoratyvus, jo plunksniška laja suteikia parkams ažūrinį apšvietimą. Stambiausias Lietuvoje amūrinis kamštenis (aukštis – 18 m, skersmuo – 82 cm) auga Kruopių dvaro parke Akmenės raj.
Išskirtinė gatvė
Pasak R. Imbrasienės, be amūrinio kamštenio bei juodojo šilkmedžio mieste auga ir daugiau įdomių medžių veislių. Jas apžvelgti žadama artimiausiu metu.
Tačiau Jonavos želdinių istorija pasakoja ir apie Miškų gatvės išskirtinumą. R. Imbrasienės teigimu, pastarojoje seniau gyveno miškininkai, kurie čia pat įveisė šiuo metu miestuose vis rečiau matomus skroblus, kėnius, retas eglių rūšis.
Specialistė pasakoja, kad dabar miestų apželdinimą riboja griežtos taisyklės. Reikalaujama sodinti taršai ir kitiems miesto keliamiems iššūkiams atsparius medžius.
Dėl to tikėtina, jog ateityje šiandien aptartus medžius jei ir matysime, tai tik privačiose teritorijose.
