1989 m. – Pirmosios Joninės prie pirmojo Varnutės tvenkinio. Lijo.
1990 m. – Dainų ir šokių ansamlis „Lietuva“. Šventė vyksta prie pirmojo Varnutės tvenkinio. Nelijo.
1991 m. – Koncertuoja rajono folkloro kolektyvai ir kaimo kapelijos. Lijo.
1992 m. – Dainų ir šokių ansamblis „Nemunas“. Joninės perkeliamos prie trečiojo „Varnutės“ tvenkinio, kur švenčiamos iki šiol. Pirmoji Joninių loterija. Didįjį prizą – miegamojo baldų komplektą “Lankesa“ - įsteigė AB “Jonavos baldai“. Lijo.
1993 m. – LRTV ansamblis „Armonika“. Jonavos padangę pirmą kartą nušviečia fejerverkai. Nelijo.
1994 m. – Kaimiškosios muzikos ansamblis „Jonis“. Šventės scenarijuje atsiranda pagoniškų papročių fragmentų. Lijo.
1995 m. – LRTV ansamblis „Armonika“ ir kraštietė dainininkė Janina Miščiukaitė. Lijo.
1996 m. – Dainų ir šokių ansamblis „Varsa“. Į Jonines pirmą kartą suvažiuoja aplinkinių rajonų folkloro ansambliai. Lijo.
1997 m. – Šventė organizuojama kartu su dainų ir šokių ansambliu „Lietuva“. Akcentuojami Rasos šventės papročiai. Pagoniška misterija teatralizuojama ir pateikiama kaip vientisas reginys. Išleidžiamas pirmasis laikraštis „Joninės Jonavoje“. Lijo.
1998 m. - Pirmą kartą vyksta tiesioginė Joninių transliacija radijo „Pūkas“ kanalu. Dainų ir šokių ansamblis iš Lenkijos „Komes“. Lijo.
1999 m. – Pirmą kartą vyksta tiesioginė Joninių transliacija nacionalinės televizijos LRTV kanalu. Groja jungtinės kelių rajonų kapelos. Šventės svečiai - užsienio šalių ambasadų, reziduojančių Lietuvoje, pareigūnai. Lijo.
2000 m. – Pagoniškoji misterija su „Miraklio“ teatru. Šventės rėmėjų skaičius – 80 įmonių ir privačių asmenų. Lijo.
2001 m. - Meno kolektyvai iš Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos. Jungtinėje kapeloje groja per 100 muzikantų iš Žiežmarių, Vilkaviškio, Širvintų, Prienų ir Jonavos. Nelijo.
2002 m. – Meno kolektyvai iš Slovakijos, Austrijos ir Kroatijos. Šventės rėmėjų skaičius – virš 100 įmonių ir privačių asmenų. Lijo.
2003 m. – Šventėje pristatomi kolektyvai, atstovavę Jonavai Pasaulio lietuvių Dainų šventėje. Koleltyvai iš Ukrainos, Serbijos ir Latvijos. Jonaviečiai aktyviai dalyvauja ir organizuoja akciją „Laisvę Joninėms“. Lijo.
2004 m. – Pirmą kartą šventėje įvardijami globėjai - režisierius Jonas Vaitkus ir poetas Jonas Mačiukevičius. Pagoniškoji misterija įgauna platesnį mastą, įvedama simbolinių scenografinių elementų pačiame slėnyje. Rajono poetai kuria eiles, dedikuotas Joninių šventei. Lijo.
2005 m. – Šventės globėjai - poetas Jonas Strielkūnas ir AB „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis. Organizuojamas vaistažolių turgus. Kolektyvai iš Vokietijos, Čekijos, Baltarusijos ir Kroatijos. Įkuriama Jonų respublika, kurios piliečiais tapo ir pažymėjimus gavo virš 400 Jonų ir Janinų iš visos šalies. Lijo.
2006 m. - Šventės globėjai – dainininkė Janina Miščiukaitė ir Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis. Kolektyvai iš Lenkijos, Slovėnijos, Latvijos, Nyderlandų ir Lietuvos. Jonų Respublikos piliečių skaičius išaugo iki 800. Inauguruotas Jonų Respublikos prezidentas Jonas Sirvydis. Pagoniškoji misterija „Esame baltai“ truko 1 val. Lijo.
2007 m. - Kolektyvai iš Meksikos, Rusijos, Kroatijos, Rumunijos, Čekijos ir Lietuvos. Šventės globėjas – Kultūros ministras Jonas Jučas. Pirmasis tarptautinis folkloro festivalis „Trys ratilėliu“. Nelijo.
2008 m. - Šventės globėjai - rajono tarybos narys Jonas Sungaila ir kino režisierė Janina Lapinskaitė. Kolektyvai iš Portugalijos, Bulgarijos, Rusijos, Lenkijos. Šalių nacionalinių kostiumų pristatymas, šokių mokymas. Įregistruotas 1000-asis Jonų Respublikos pilietis. Lijo.
2009 m. - Pirmasis modernaus folkloro festivalis „Rasa lylio“. Kolektyvai iš Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos. Slalomas Jonų Respublikos taurei laimėti. Lijo.
2010 m. - Kolektyvai iš Lietuvos, Estijos ir Baskijos. Išleidžiamas laikraštis „Jonų Respublikos naujienos“. Tarptautinis folkloro festivalis „Trys ratilėliu“. Lijo.
2011 m. - Kolektyvai iš Estijos, Ukrainos, Rusijos, Rumunijos, Turkijos ir Lietuvos. Pirmą kartą šventėjo veikia pirtininkų kiemelis. Nelijo.
2012 m. - Tarptautinis folkloro festivalis „Trys ratilėliu“. Kolektyvai iš Rumunijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos, Turkijos ir Lietuvos. Lietuvių liaudies instrumentų pristatymo ir sutartinių giedojimo vakaras. Santarvės aikštėje pakeliama Jonų Respublikos vėliava. Nelijo.
2013 m.- Modernaus folkloro festivalis „Rasa lylio“. Pirmasis respublikinis sūrininkų čempionatas „Šventas Jonas – pieno ponas“. Pirmoji masinė „Jontrepsio“ akcija „Jonaviečiai suks malūną – niekur taip smagu nebūna“. Nelijo.
2014 m.- Šventė vyksta prie Kultūros centro (Joninių slėnis renovuojamas). Antrasis respublikinis sūrininkų čempionatas „Šventas Jonas - pieno ponas“. Įregistruotų Jonų Respublikos piliečių skaičius artėja prie 2000. Nelijo.
