Kauno gatvės 94 namo gyventojas Petras gyvename savame laike ir savoje erdvėje, o šiame daugiabutyje jis įvedęs savas taisykles.
Tarkim, rytais, apie šeštą valandą, Petras iš penktame aukšte esančio buto į lauką neša kibirą, kuriame yra tai, ką kiekvienas žmogus atlieka tualete.
„Laiptinė dvokia. Kartais tos jo atliekos išsipila ir laiptinėje. Iš namų į lauką jis neša ir pašvinkusį maistą. Sudeda lauke. O valytojai viską reikia išvalyti. Negana to, jis valytoją dar ir aprėkia bei išvadina vagimi. Gyventi jo kaimynystėje yra pragaras“, - pasakojo daugiabučio gyventojai.
Pro penktojo aukšto langą vyras pakabinęs ir kibirą. Ką jis laiko ten – nežinia, tačiau, gyventojų teigimu, anksčiau šis kibiras atlikdavo šaldytuvo paskirtį – vyras ten laikydavo įvairius maisto produktus.
Prieš kelis metus Petro butą iškuopė savanoriai – iš nedidelio buto buvo išvežtos dvi priekabos šlamšto.
Tačiau dabar vyras jo vėl prikaupė, o kaimynai tokį vyro elgesį įvardija kaip grėsmę – nežinia kada čia gali kilti gaisras, dujų ar vandentiekio avarija. Juolab, kad pastaroji jau ir buvo – tąsyk Petras užliejo visus apačioje gyvenančius kaimynus, iki pat pirmojo aukšto. Į namus jis neša ir šiukšles iš konteinerio.
Aplinkinius gyventojus piktina tai, jog tokiais žmonėmis, kuriems akivaizdžiai reikalinga pagalba, niekas nesirūpina – jie palikti likimo valiai.
„Petras neturi artimųjų, kurie juo pasirūpintų, o aplinkinių pagalbos jis nelabai ir priima“, - sakė žmonės.
Kaip sakė Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistė Aušra Jakimavičienė, tai didelė problema ne tik Jonavoje, tačiau ir visoje šalyje. Jonavoje nėra patvirtintos ir sanitarinės normos, kuriomis vadovaujantis būtų galima nubausti netvarkingai savo butuose gyvenančius žmones.
Tačiau yra ir kita problema – piniginių baudų skyrimas vargu ar padės išspręsti panašias problemas, mat šiems žmonėms reikia kitokios pagalbos.
„Jonavoje yra du tokie butai, dėl kurių skundėsi gyventojai – Kauno ir Lietavos gatvėse. Lietavos gatvėje gyvenanti moteris savo bute kaupia daiktus, taip pat ji juos pradėjo kaupti ir rūsyje. Už rūsį ją esame baudę kelis kartus. Tačiau situacija – nesikeičia“, - sakė A.Jakimavičienė.
Bemaž vienintelis kelias padėti tokiems žmonėms – apriboti jų veiksnumą. Tačiau tokį sprendimą turi priimti teismas.
Dėl be artimųjų gyvenančių žmonių veiksnumo į teismą kreiptis nėra kam. Specialistai sako, jog tą galbūt galėtų daryti valdiškos institucijos.
Jei toks žmogus keltų grėsmę visuomenei – ginti viešąjį interesą gali ir prokuratūra. Tačiau kol tiesioginės grėsmės nėra – tokių žmonių veiksnumas nėra ribojamas.
Policijos bendruomenės pareigūnė Larisa Paklina sako, jog išeitis iš tokių situacijų yra. „Tai yra sergantis žmogus. Šio namo gyventojai yra pasyvūs.
Kaimynai turėtų surašyti skundą prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo. Į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo gali kreiptis ir miesto seniūnas, ir šio daugiabučio administratorius.
Tada, tyrimo eigoje, priimamas sprendimas dėl neveiksnumo nustatymo. Tai yra teisinis būdas, kuris nėra labai greitas. Tačiau tai yra sprendimas, tai yra išeitis“, - sakė L.Paklina.
