Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą dėl darbuotojos atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kai darbdavė nebuvo tinkamai reglamentavusi nuotolinio darbo organizavimo tvarkos, o darbuotoja darbo funkcijas atliko dirbdama nuotoliu, pripažinimo neteisėtu.
Darbuotoja (ieškovė), prašydama jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, teigė, kad įmonėje (atsakovė, darbdavė) buvo galimybė darbo funkcijas atlikti dirbant nuotoliu, tad ji kiekvieną darbo dieną teikė prašymus darbdavei dirbti nuotoliu ir darbo funkcijas atliko dirbdama iš namų, tačiau darbdavė nepagrįstai pripažino, jog ginčo laikotarpiu darbuotoja neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį – pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisė atitinkamas išmokas. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir priteistos atitinkamos išmokos, ir šį ieškovės reikalavimą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad darbdaviui, pasirinkusiam taikyti tokią darbo organizavimo formą – darbą nuotoliu, tenka ir pareiga nustatyti tokio darbo organizavimo tvarką, kurioje, be kita ko, būtų aptarti visi tokio darbo organizavimo ypatumai, bendravimo su darbuotoju būdai ir taisyklės, darbo laiko apskaitos taisyklės, darbo vietai keliami reikalavimai, jeigu tokie būtini pagal darbo pobūdį, nustatoma suteikiamų darbo priemonių naudojimo tvarka, dėl tokio darbo patiriamų išlaidų kompensavimas ir kiti svarbūs susitarimai.
Šiuo atveju darbdavė nebuvo sukūrusi aiškių taisyklių, kaip organizuojamas nuotolinis darbas, kaip vykdoma tokio darbo apskaita, kokia tvarka teikiami ir vertinami prašymai dirbti tokį darbą, kaip su ja turi bendrauti darbuotojai ir pan. Taigi nors darbdavė ir leisdavo darbuotojams darbo funkcijas atlikti nuotoliniu būdu, tačiau, nesant nustatytų aiškių tokio darbo organizavimo taisyklių, kartu ir prašymų pateikimo tvarkos, tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo tvarkos, kilus ginčui nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pagrindo išvadai, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Darbdavės nurodyta aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu ieškovė realiai nevykdė darbo funkcijų, nagrinėjamu atveju neleido pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė nurodomu laikotarpiu dirbo, nes darbdavė neformino darbo prastovos, kiekvieną dieną ieškovei žymint apie savo darbą nuotoliu, nenurodė jai, jog jos fizinį neatvykimą į darbo vietą vertina kaip pravaikštą, be to, už visą šį laiką mokėjo ieškovei atlyginimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias nuotolinį darbą ir atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį pakeitė, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo toks atleidimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.
2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-684/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Vieša teismų sprendimų paieška.
LAT pranešimas spaudai
