Lietuvos bankas (LB) pateikė savo poziciją Finansų ministerijai dėl siūlomo visuotinio nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projekto. Ekspertai pateikia ir siūlomas priemones, kad mokestis mažintų turtinę nelygybę, skatintų savivaldybes investuoti į infrastruktūrą ir reikšmingai prisidėtų prie NT rinkos, o kartu – ir šalies, finansinio stabilumo užtikrinimo.

„Platesnį, periodiškai mokamą NT mokestį Lietuvai tarptautinės organizacijos siūlo jau pakankamai ilgą laiką. Pritariame Finansų ministerijos pasiūlymui, kad jis būtų visuotinis, skatintų ir stiprintų savivaldybių finansinį savarankiškumą. Tačiau mūsų vertinimu, efektyviu mokesčiu galima būtų siekti ir kitų tikslų. Jis turėtų būti progresyvus, aiškus, efektyviai administruojamas, socialiai teisingas ir prisidėti užtikrinant šalies finansinį stabilumą. Priemonės šiems tikslams pasiekti atsispindi mūsų pateiktuose pasiūlymuose“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Vertindamas NT mokesčio projektą, Lietuvos bankas pritaria, kad mokėtiną sumą turėtų apskaičiuoti Valstybinė mokesčių inspekcija, turto vertės būtų perskaičiuojama dažniau, į mokesčio bazę įtraukiant ir nebaigtos statybos objektus. 

Vis dėlto tarifų įvairovė, išimtys – tokios kaip pagrindinio būsto išskyrimas ir skirtingos NT verčių medianos savivaldybėse – gali kelti efektyvumo rizikų. Pavyzdžiui, kyla abejonių, ar būtų surinkta pakankamai pajamų mažesnėse savivaldybėse, kur yra santykinai daugiau pagrindinių būstų ir mažiau investicinio turto. Be to, paliekant galimybę mokesčio tarifus nepagrindiniams NT objektams nustatyti pačioms savivaldybėms, rizikuojama, kad jie bus nustatyti pernelyg maži (t. y. neefektyvūs). Tai lemtų nereikšmingą surenkamų lėšų sumą ir ribotą mokesčio poveikį NT rinkos stabilumui.

Be to, siūlomas mokesčio dizainas kelia klausimų dėl socialinio teisingumo – už tokios pačios vertės turtą skirtingose savivaldybėse tektų susimokėti nevienodas sumas, o kai kuriais atvejais mažesnės vertės turtą turintiems asmenims gali tekti sumokėti didesnį NT mokestį. Pavyzdžiui, pagal dabartinį Finansų ministerijos siūlymą, dėl skirtingų NT verčių medianų skirtingose savivaldybėse už 100 tūkst. Eur vertės būstą Vilniuje per metus tektų sumokėti 41,97 Eur, Kaune – 55,23 Eur, o Kalvarijoje – 90,34 Eur. 

Be to, kyla klausimų dėl pagrindinio ir kito nekomercinio NT apmokestinimo. Pavyzdžiui, gyventojas, kuris Vilniuje turi 150 tūkst. Eur vertės butą, turėtų susimokėti 83,89 Eur, o gyventojas, Vilniuje turintis 100 tūkst. Eur vertės butą ir 30 tūkst. Eur vertės sodą, savivaldybei nustačius 0,3 proc. tarifą kitam NT, už bendrą 130 tūkst. Eur turimo NT vertę iš viso sumokėtų daugiau – 131,97 Eur.

Lietuvos banko nuomone: 

  • apmokestinta turėtų būti bendra Lietuvoje gyventojui priklausančio NT suminė vertė, o ne atskiri objektai;
  • visuotinio NT mokesčio tarifai visoje šalyje turėtų būti vienodi, progresyviai didėjantys (taikomi tam tikri mokesčio rėžiai), daugiau apmokestinant didesnės vertės NT. Pavyzdžiui, už 60 tūkst. Eur vertės turtą siūloma taikyti 95 Eur, už 150 tūkst. Eur – 415 Eur, o už 300 tūkst. Eur vertės turtą – 1 165 Eur metinį mokestį;
  • mokestinė bazė būtų plati, atsisakant išimčių, tačiau taikant neapmokestinamąjį dydį, mažinantį poveikį socialiai pažeidžiamiems gyventojams; 
  • pats mokestis galėtų būti renkamas centralizuotai ir vėliau paskirstomas savivaldybėms pagal objektyvius kriterijus. 

Visa tai mažintų paskatas nekomercinį NT įsigyti investiciniais tikslais ir taip dar labiau kaitinti NT rinką, spręstų turtinės nelygybės problemas, o plati mokestinė bazė mažintų paskatas vengti mokesčio.

Lietuvos banko raštas Finansų ministerijai Seimo teisės aktų projektų duomenų bazėje

Lietuvos bankas: NT mokestis turi mažinti turtinę nelygybę, skatinti savivaldybių savarankiškumą ir stiprinti finansinį stabilumą

Lietuvos banko inf. ir nuotr. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: