„Protingiausia remtis faktais, kuriuos turime šiandien. Jonava beveik kasmet yra apdovanojama už aktyvias pastangas savivaldybėje užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir šioje srityje esame nemažai pasiekę, bet ant laurų užmigti neketiname“, – antradienį vykusioje diskusijoje „Lyčių lygybė Jonavoje: ar yra kuo pasidžiaugti?“ sakė Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Birutė Gailienė. 


Lietuvos žmogaus teisių centro ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuotoje diskusijoje taip pat dalyvavo Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Demidenko, daugiau nei metus Jonavoje dirbusios ekspertės Margarita Jankauskaitė ir Vilma Gabrieliūtė. Diskusiją moderavo Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė Agnė Pakšytė. 


Poreikis tęsti nuoseklų darbą


Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė sakė, kad poreikis ir toliau nagrinėti lyčių lygybės klausimus yra labai aiškus, tačiau jau matyti aiškios prošvaistės: „Gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad įvairūs smurtą pateisinantys stereotipai vis dar gajūs. Vyrai beveik dvigubai rečiau nei moterys atpažįsta ekonominį smurtą, sunkiau sekasi atpažinti ir kitas smurto formas. Nepaisant to, matome, kad agresyvaus vyro įvaizdis kaip norma pamažu traukiasi ir galime tikėtis, kad tradicinį vyrą pakeis jautresnis vyras, kuris rūpinasi ne tik šeima, bet ir žmogaus teisėmis, ekologija bei kitais svarbiais gyvenimo aspektais.“


Per pastaruosius metus su lyčių stereotipais buvo aktyviai dirbama mokyklų lygmenyje. Ekspertai pažymi, kad lyčių stereotipai yra pavojingi, nes gali nuvesti prie smurto artimoje aplinkoje arba jį pateisinti. Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje moksleiviai dalyvavo įvairiuose interaktyviuose užsiėmimuose, o mokytojams ir kitam mokyklos personalui buvo vedami mokymai.


Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertės Vilmos Gabrieliūtės nuomone, kyla didžiulis pavojus, kai jaunoji karta auga smurtą normalizuojančioje aplinkoje.

„Lyčių stereotipai sukelia ir normalizuoja tam tikrą mūsų elgesį. Matome, kad patys gimnazistai, išreikšdami nuomonę tam tikrais klausimais, yra linkę smurtą laikyti normaliu reiškiniu. Jie to mokosi iš aplinkos – juk net filmuose kartais matome romantinius dviejų žmonių santykius, kurie iš esmės nėra sveiki, kuriuose moteris yra kontroliuojama, patiria pavydo vedamo partnerio smurtą“, – sakė lytiškumo ugdymo ir lygių galimybių integravimo ekspertė. 


Agnė Pakšytė atkreipė dėmesį, jog nepaisant visuomenėje vyraujančio įsitikinimo, kad jaunoji karta yra daug laisvesnė ir pajėgi geriau suprasti kompleksiškas problemas, mokytojai vykdytos apklausos metu parodė aukštesnį smurtinio elgesio atpažinimo lygį.


Stiprinama smurto artimoje aplinkoje prevencija


Kol mokyklose buvo dirbama su lyčių lygybės stereotipais, Lygių galimybių plėtros centro ekspertės kartu su Jonavoje veikiančiomis įstaigomis kūrė koordinuoto institucijų atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmą (Algoritmu vadinama visų savivaldybės institucijų veiksmų seka, kaip jos veikia tarpusavyje, spręsdamos smurto artimoje aplinkoje problemą).


V. Demidenko pripažino, kad šis algoritmas gali padėti daug efektyviau teikti pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. „Smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje nėra tik socialinę riziką patiriančių šeimų problema. Susiduriame ir su atvejais, kai smurtaujama iš pažiūros puikiai gyvenančioje šeimoje. Tokiose situacijose atsidūrusios moterys dar labiau baiminasi kreiptis pagalbos. Kartais, pavyzdžiui, būtent šeimos gydytojas gali būti tas asmuo, kuris pirmas paskatins kreiptis į specialistus. Siekiant suteikti kokybišką pagalbą ir apsaugoti nukentėjusį asmenį, labai svarbus įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas, bendras susitarimas dėl vertybinių dalykų. Galime pasidžiaugti jau vien tuo, kad mes dalyvaujame šiame projekte. Tai rodo stiprią politinę valią. Jei jos nebūtų, smurto artimoje aplinkoje problemą turėtume spręsti savo jėgomis.“, – sakė ji.


Apibendrindama diskusiją, B. Gailienė pasakė tikinti, kad svarbiausias yra kiekvieno piliečio įsitikinimai ir požiūris į problemą, nes bet kokią problemą pirmiausia pradedame spręsti nuo savęs: „Jei auklėdami savo vaikus atsisakytume įvairių stereotipų, pasiektume labai daug. Pavyzdžiui, kai verkia mažas berniukas, kartais nelinkėdami nieko blogo mes pasakome, kad vyrai turi būti stiprūs ir neverkti. Gal tokiu būdu ir pavyksta nuraminti ašaras, bet taip auklėjami vaikai galiausiai užauga ir tuomet mes turime daug verkiančių moterų, nes vyrai bando išlaikyti kontrolę ir abejingumą, kurio buvo mokomi vaikystėje.“

Diskusija organizuota įgyvendinant projektą „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“. Projektas Jonavoje, taip pat Alytuje ir Ukmergėje, yra vykdomas jau daugiau nei metus.

Taip pat skaitykite: