Antradienį vykusiame susitikime organizacijos buvo supažindintos su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla, pristatyti nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioję Lygių galimybių įstatymo pakeitimai: draudimas diskriminuoti dėl šeiminės padėties, įteisintas lengvatų teikimas dėl šeiminės padėties bei draudimas diskriminuoti dėl tėvystės, vaiko priežiūros atostogų ir atostogų, skirtų slaugyti šeimos narį. B. Sabatauskaitė pateikė konsultacijų dėl galimos diskriminacijos dėl šeiminės padėties pavyzdžių, tokių kaip nelygiaverčių sąlygų sudarymas asmeniui dėl to, kad jis ar ji naudojasi savo teise pasiimti tėvadienius / mamadienius, prašymas kūdikį žindančiai mamai išeiti iš kavinės ar būsto nuomojimas tik šeimoms be mažų vaikų. Dėl šių ir kitų panašių situacijų Tarnybos teisininkai dažnai teikia konsultacijas.
Kaip keletą aktualiausių problemų Tarnybos svečiai iškėlė darbdavių elgesį, kai žmonės susiduria su diskriminacija dėl šeiminės padėties darbo vietose, taip pat, priekabiavimą, kurį iš mokytojų mokyklose patiria vaikai. Kai kuriais susirinkusiųjų minėtais atvejais priekabiavimas būna susijęs su tėvų įsitikinimais, pavyzdžiui, galimybių paso klausimais, kitais – su paties vaiko tapatybe. Organizacijos dalijosi, kad LGBTQ+ vaikų tėvai kartais kreipiasi, nes nežino, kaip elgtis, kai prie jų vaikų dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos mokykloje priekabiauja moksleiviai (-ės) arba mokytojai (-os). Išreikštas rūpestis ir dėl egzistuojančių lyčių stereotipų, kurių neatitikę vaikai sulaukia patyčių.
Kontrolierė akcentavo, kad kai kuriais atvejais diskriminacija gali būti ir siejamoji, kai asmens galimybės apribojamos arba jis patiria priekabiavimą dėl jo sąsajos su šeimos nariu, pavyzdžiui, tėvai patiria diskriminaciją darbe dėl auginamo vaiko su negalia.
Organizacijos neslėpė, kad jų atstovaujamos šeimos dažnai atsiduria mažiau palankioje padėtyje, bet bijo kovoti už savo teises. „Jei visuomenėje vis dar manoma, kad skųstis negražu, tai skųstis dėl šeiminės padėties yra dvigubai negražu. Todėl viešojoje erdvėje reikia kuo daugiau informacijos apie tai“, – sakė viena iš susitikimo dalyvių.
„Žmonės ne visada jaučiasi saugiai pateikti skundus, ypač mažesniuose miestuose, kuriuose visi vieni kitus pažįsta. Baiminamasi, kad vėliau nepavyks rasti darbo, gauti kokybiškų paslaugų įstaigoje, dėl kurios skundžiamasi ir panašiai. Prisideda ir netikėjimas, kad kas nors pasikeis, tačiau mes labai kviečiame kreiptis į mus ir pasikonsultuoti dėl veiksmų, kurių galima imtis, net jei ir baiminamasi“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Susitikime buvo vieningai nuspręsta, kad šeimoms vis dar trūksta padrąsinimo kreiptis pagalbos, todėl kontrolierė primena, kad patyrus netinkamą elgesį ar teisių pažeidimus svarbu apie tai pranešti. Tarnyba yra pasiruošusi konsultuoti ir kiekvienu individualiu atveju padėti rasti geriausią sprendimą bei toliau vykdyti švietėjišką veiklą, kad visuomenė būtų informuota apie savo teises bei galimybes.
Susitikime dalyvavo:
Rasa Žemaitė, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris
Lina Plieniūtė, „Mamos už LGBTQ+ vaikus“
Rasa Račienė, „Mamos už LGBTQ+ vaikus“
Gintautas Vaitoška, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija
Žydrūnė Marčiulionienė, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija
Vaida Gabė, Paramos vaikams centro „Tėvų linija“
Birutė Sabatauskaitė, Lygių galimybių kontrolierė
Susitikime taip pat dalyvavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė ir visuomenės informavimo specialistė Aušrinė Smilgytė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inf.
