Tiriant kraujo donorus, pernai rasta mažiau hepatitų B ir C, tačiau daugiau sifilio. Tai rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikų atlikta kraujo donorų infekuotumo infekcijomis apžvalga už 2021 metus.
 
Pasak ULAC apžvalgos, 2021 m. privalomai tiriant kraujo donorus dėl infekcijų serologinių žymenų, hepatitų B ir C infekcijos žymenys nustatyti 41 donorui, užpernai - 48.
 
Tiriant kraujo donorus dėl sifilio pernai nustatyti 33 donorų infekuotumo atvejai, 2020 metais dešimčia atvejų mažiau – 23. Tiriant kraujo donorus dėl ŽIV infekcijos, nustatyti 4 ŽIV infekcijos atvejai (donacijos). Užpernai ŽIV infekcijos tarp kraujo donorų buvo rasta tiek pat (4). Tuo tarpu ankstesniais metais donorų patikros metu ŽIV infekcija vidutiniškai buvo randama nuo 7 iki 10 atvejų per metus (2019-2015).
 
Visų infekcijų serologinių žymenų, išskyrus ŽIV, daugiau nustatyta tarp pageidaujančių tapti donorais, lyginant su pastoviais donorais.
 
Tiriant kraujo donorus itin jautriu, nukleino rūgščių amplifikacijos (NAT) metodu, pernai rastos penkios infekuotos donocijos, iš kurių keturios – dėl hepatito B infekcijos ir viena – dėl hepatito C infekcijos. Pasak ULAC direktoriaus, medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, NAT metodu nustatytos infekcijos rodo lango ar galimai ūmų donoro infekcijos periodą.  
 
Analizuojant septynerių metų (2014 – 2020) kraujo donorų infekuotumo statistiką, nustatyta, kad visų minėtų infekcijų paplitimo rodiklis 1000 donacijų Lietuvoje sumažėjo – hepatito C per minėtą laikotarpį sumažėjo 7,5 karto, kitų infekcinių žymenų (sifilio, ŽIV ir hepatito B infekcinių) – vidutiniškai 3,2 karto.
 
„Mažėjančios infekuotumo tendencijos ir tendencija, kai tarp pastovių kraujo donorų nustatomas mažesnis infekuotumas, lyginant su pageidaujančiais tapti donorais, rodo gerėjančias galimybes užtikrinti kraujo saugumą Lietuvoje“, - pažymėjo ULAC direktorius, prof. dr. Saulius Čaplinskas.
 
ULAC primena, kad siekiant užtikrinti donorinio kraujo saugumą, visi kraujo ar kraujo produktų donorai privalomai serologiškai tiriami dėl transfuzijų keliu perduodamų infekcijų nustatant ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų bei sifilio laboratorinius žymenis. Nuo 2009 metų, siekiant nustatyti užkrečiamųjų ligų: ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų sukėlėjus kuo ankstyvesnėje užkrečiamos ligos stadijoje, visas donorų kraujas taip pat tiriamas taikant NAT (nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimo) metodą, leidžiantį infekcijas išaiškinti jų inkubacinio laikotarpio metu.
 
Aptikus infekcinių ligų žymenis, visas donoro kraujas, ar jo komponentai toliau nenaudojamas, o kraujo donorystė infekuotiems asmenims uždraudžiama.
 
Pilną ULAC kraujo donorų infekuotumo apžvalgą už 2021 m. galima rasti čia.

 
Pranešimą parengė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: