Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) žodis tampa kertiniu aspektu visos Europos teismams priimant itin svarbius ir sudėtingus sprendimus. ESTT dirba šimtai teisininkų lingvistų, kalbos redaktorių ir asistentų – tai Babelio bokštas, kurio misija – užtikrinti, kad nacionaliniai teismai susikalbėtų su aukščiausiu Europos Sąjungos (toliau – ES, Sąjunga) teismu. Kaip vyksta šis procesas? Kokie iššūkiai jame kyla? TEISMAI.LT kalbina ESTT Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadovę Nataliją Točickienę.

Esate naujai paskirta ESTT Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadovė, vadovaujate apie trisdešimčiai teisininkų lingvistų. Kada ir kaip buvote paskirta eiti šias pareigas? Ką veikia Jūsų skyriaus specialistai?

ESTT Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriuje dirbu nuo 2003 m. Į Liuksemburgą kartu su keliais kitais kolegomis atvykau dar prieš Lietuvai įstojant į ES. Vadovauti skyriui pradėjau 2021 m. liepos 1 d., ilgametei vadovei Marijai Anciuvienei išėjus į pensiją.

Tikriausiai, jeigu pasakyčiau, jog padedame Sąjungos teismams vykdyti teisingumą ir skleisti jurisprudenciją, atsakymas būtų pernelyg abstraktus ir glaustas. Apie teisininko lingvisto profesiją Lietuvoje žinoma nedaug. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad teisininkų lingvistų vaidmuo ES institucijose skiriasi. ESTT teisininkais lingvistais dirba teisininkai, baigę nacionalinės teisės studijas, be gimtosios kalbos gerai mokantys bent dvi kitas oficialiąsias Sąjungos kalbas ir išmanantys bent kelias teisės sistemas.

Pagrindinė skyriaus užduotis – versti į gimtąją, t. y. lietuvių, kalbą Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimus, nutartis ir nuomones, norminius aktus (procedūros reglamentus ir jų pakeitimus, ESTT statuto pakeitimus), nacionalinių teismų prašymus priimti prejudicinį sprendimą, kitus procesinius dokumentus lietuviškose bylose, generalinių advokatų išvadas ir įvarius kitus dokumentus (pvz., institucijos metinį pranešimą). Šiuo metu galime užtikrinti tiesioginį vertimą iš 13 oficialiųjų ES kalbų: prancūzų, anglų, vokiečių, italų, ispanų, lenkų, latvių, portugalų, nyderlandų, čekų, slovakų, slovėnų ir bulgarų. Iš kitų oficialiųjų kalbų verčiame netiesiogiai per vieną iš šešių vadinamųjų tarpinių kalbų: prancūzų, anglų, vokiečių, italų, ispanų arba lenkų (vertimo per tarpinę kalbą sistema veikia taip: originalą į tarpinę kalbą verčia vertimo raštu skyrius, kuriam ta tarpinė kalba yra gimtoji, paskui iš tarpinės kalbos verčiama į kitas kalbas). Kasmet didėjant darbo krūviui generalinių advokatų išvadoms ir nacionalinių teismų prašymams priimti prejudicinį sprendimą versti vis dažniau pasitelkiame viešųjų pirkimų konkursą laimėjusius laisvai samdomus vertėjus.

Teisininkas lingvistas ne tik verčia, bet ir revizuoja minėtus dokumentus, t. y. tikrina, ar kolegos arba laisvai samdomo vertėjo vertimas atitinka originalų tekstą, konsultuoja kolegas iš kitų kalbinių skyrių Lietuvos teisės ir teisinės terminijos klausimais, rengia Lietuvos teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą santraukas, teikia kitoms Teisingumo Teismo tarnyboms pagalbą žodžiu arba rengdamas raštus dėl konkretaus teisinio instituto ar konkrečios teisinės problemos, kad palengvintų jų supratimą ir vertimą, prisideda prie teisinių, terminologinių ir dokumentinių tyrimų, dalyvauja naujų kolegų ir laisvai samdomų vertėjų atrankoje ir jų mokymuose.

Skyriaus teisininkams lingvistams talkina kalbos redaktoriai ir asistentai. Norėtųsi pabrėžti didžiulį skyriaus kalbos redaktorių indėlį ne tik į teismo sprendimų lietuvių kalba kokybę, bet ir teikiant patarimus kalbos klausimais teisininkams lingvistams.

Kiek žmonių ESTT dirba su kalbos klausimais? Kokie dar specialistai dirba šiame teisme, kiek iš jų sudaro teisininkai, lingvistai? Kokios pareigos jiems tenka?

Atsakomybė už kalbos klausimus Teisingumo Teisme tenka Daugiakalbystės generaliniam direktoratui, kurį sudaro du teisinio vertimo raštu direktoratai (apimantys 24 kalbinius skyrius), Vertimo žodžiu direktoratas (jame dirba 70 konferencijų vertėjų) ir keli transversaliniai skyriai – vienas iš jų užsiima teisinio vertimo įrankių ir informacinių technologijų plėtra, antrasis tarpininkauja tarp užsakovų (teisėjų kabinetų, teismų kanceliarijų, kitų tarnybų) ir kalbinių skyrių, valdo vertimo užsakymų srautą ir terminus ir yra atsakingas už ryšius su laisvai samdomais vertėjais.

Daugiakalbystės generalinis direktoratas yra didžiausias institucijos padalinys. Jame dirba daugiau kaip 950 darbuotojų, tarp kurių apie 600 teisininkų lingvistų, tai sudaro apie 42 proc. viso institucijos personalo.

Dauguma ESTT darbuotojų yra teisininkai. Jie dirba teisėjų kabinetuose, abiejų teismų kanceliarijose, kalbiniuose skyriuose, institucijos administraciniuose padaliniuose, Tyrimų ir dokumentacijos direktorate, Projektų ir terminijos koordinavimo skyriuje. Be teisininkų, ESTT taip pat dirba kalbos redaktoriai, informacinių technologijų, komunikacijos, saugumo ir kiti specialistai.

Su kokiomis didžiausiomis problemomis, iššūkiais savo darbe susiduria Jūsų skyriaus ir kiti teismo kalbos specialistai?

Pagrindinis teisininkams lingvistams tenkantis iššūkis yra tiksliai ir aiškiai perteikti Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo žodį visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Kadangi teismo dokumentų svarba tiek nacionalinėms institucijoms, tiek paprastiems piliečiams didžiulė, jų vertimo kokybė turi būti nepriekaištinga. Čia nelieka vietos asmeninėms interpretacijoms ar preferencijoms. Kasdieniame darbe teisininkas lingvistas susiduria bent su trimis skirtingomis teisės sistemomis: šaltinio (t. y. vienos iš valstybių narių nacionalinės teisės), paskirties (mūsų skyriaus atveju – Lietuvos teisės) ir Sąjungos teisės sistemomis, atlieka lyginamąją šių trijų sistemų teisinių institutų ir terminų analizę, ieško jų kalbinių ir teisinių atitikmenų. Neretai pasitaiko, jog šaltinio ir paskirties teisės sistemose vartojamos teisinės sąvokos turi nevienodą reikšmę arba skiriasi tos pačios sąvokos turinys Sąjungos ir valstybių narių teisėje. Gali būti, jog Lietuvos teisėje nėra tokio teisinio instituto, kuris nagrinėjamas šaltinio teisės sistemoje (tai ypač būdinga šalių socialinės teisės ir mokesčių teisės sistemoms).

Versdami Sąjungos teismų jurisprudenciją susiduriame ir su skirtingu įvairiuose ES antrinės teisės aktuose vartojamos tos pačios sąvokos vertimu, tuomet tenka sukti galvą, kurį vertimą pasirinkti, derinti jį su kitų institucijų lietuvių kalbos skyriais ar nacionaliniais ekspertais. Kartais prireikia taisyti klaidingą antrinės teisės aktų vertimą. Per pastarąjį dešimtmetį šių aktų kokybė labai pagerėjo, taigi sumažėjo ir taisymų skaičius; taisome tik tais atvejais, kai klaida yra esminė ir gali turėti įtakos teismo sprendimo supratimui. Taigi, galima sakyti, jog teisininkai lingvistai prisideda ir prie antrinės teisės aktų kokybės.

Sunkumų gali kelti ir paties originalaus teksto kokybė: vartojamos ilgos, griozdiškos ar painios formuluotės, paliktos abejonių keliančios frazės ar dviprasmybės, stokojama loginių ryšių. Neginčijama, jog vertimo kokybė labai priklauso nuo paties originalo kokybės.

Galiausiai teisininkas lingvistas turi užtikrinti, kad išverstas tekstas būtų parengtas taisyklinga lietuvių kalba, skaitomas tarsi originalas ir lengvai suprantamas, o tai taip pat yra gana didelis iššūkis atsižvelgiant į tai, jog kartais verčiami tekstai būna labai sudėtingi.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad visą minėtą darbą reikia atlikti per griežtai nustatytus ir neretai ganėtinai trumpus terminus, nes vertimo trukmė turi įtakos proceso trukmei, kurią abu instituciją sudarantys teismai stengiasi sumažinti be neigiamo poveikio jų jurisprudencijos kokybei.

Iš kokių kalbų ir į kokias kalbas verčiami šalių teismų kreipimaisi į ESTT?

Nacionalinių teismų prašymai priimti prejudicinį sprendimą verčiami į visas oficialiąsias ES kalbas. Tiesa, jeigu teikiamo prašymo apimtis viršija 15 puslapių (puslapiai skaičiuojami pagal paties teismo nustatytą spaudos ženklų skaičių), gali būti verčiamas ne visas prašymas (visas prašymo tekstas visuomet verčiamas į prancūzų kalbą, nes ji yra teisėjų pasitarimų kalba), o tik jo santrauka. Ją rengia proceso kalbos skyriaus teisininkas lingvistas.

Lietuvos teismų prašymai priimti prejudicinį sprendimą skyriuje tvarkomi pagal nustatytą tvarką. Lietuvos teismui pateikus tokį prašymą skiriamas teisininkas lingvistas, atsakingas už bylą per visą teismo procesą. Jis yra kontaktinis asmuo, su kuriuo konsultuojasi kitų skyrių teisininkai lingvistai versdami prašymą iš lietuvių kalbos į gimtąją kalbą. Siekdamas palengvinti kitų kalbinių skyrių darbą, jis atlieka pirminę prašymo analizę, surašo aiškinamąsias pastabas prie Lietuvos teisės terminų ar institutų, kurie gali kelti vertimo ar supratimo problemų, pateikia nuorodų į prašyme nurodytus nacionalinės teisės šaltinius ir jų vertimą į kitas kalbas, taip pat į ankstesnius prašymus priimti prejudicinį sprendimą ar sprendimus (jeigu tokių buvo), kuriuose cituotos identiškos ar panašios teisės nuostatos, tikrina Teisingumo Teismo jurisprudencijos, kuria remiasi nacionalinis teismas, ir nacionalinės teisės citatas ir apie pastebėtus netikslumus ar supratimo problemų keliančias prašymo vietas informuoja Teisingumo Teismo kanceliariją, kuri prireikus kreipiasi į prašymą pateikusį nacionalinį teismą dėl patikslinimų. Jeigu būtina, šis teisininkas lingvistas rengia prašymo priimti prejudicinį sprendimą santrauką.

Kalbiniai skyriai, kurie negali užtikrinti Lietuvos teismo pateikto prašymo ar jo santraukos vertimo tiesiogiai iš lietuvių kalbos, jį verčia per anglų kalbą (tarpinė kalba lietuvių kalbai). Anglų kalbos skyriaus išverstą tekstą peržiūri mūsų skyriaus teisininkas lingvistas (kontaktinis asmuo). Jis taip pat peržiūri ir prašymo priimti prejudicinį sprendimą vertimą į prancūzų kalbą, kad būtų užtikrinta kuo geresnė jo vertimo kokybė ir išvengta klaidų vėlesnėse proceso stadijose.

Su kokiais iššūkiais susiduriama verčiant Lietuvos teismų prašymus priimti prejudicinius sprendimus (gal kartais per ilgi, sunkiai suprantami, pernelyg daug nereikalingų detalių)?

Sprendžiant iš kitų skyrių kolegų teikiamų klausimų ir remiantis patirtimi verčiant kitų valstybių narių teismų pateiktus prašymus galima sakyti, kad daugiausia sunkumų kelia nacionalinės teisės nuostatų vertimas, tekste vartojami keli tos pačios teisinės sąvokos sinonimai, sudėtingos kalbinės konstrukcijos, ilgi ir painūs sakiniai. Vertimą labai palengvina, kai prašymą teikiantis teismas, dėstydamas jo teisinį pagrindą, faktines aplinkybes ir kreipimosi į Teisingumo Teismą motyvus, jį surašo paprastai, aiškiai ir tiksliai (be perteklinės informacijos). Kuo aiškiau suformuluotas prašymas, tuo tikslesnis ir aiškesnis jo vertimas ir mažesnės vertimo laiko sąnaudos. Iš tikrųjų labai džiaugiamės, jog dauguma Lietuvos teismų teikiamų prašymų priimti prejudicinį sprendimą būna suformuluoti aiškiai, taip pat labai vertintume galimybę bendradarbiauti su prašymų rengėjais, kad jų kokybė būtų dar geresnė.

Viešojoje erdvėje vis iškyla daugiakalbystės tema, nuolat kalbama apie poreikį mokėti ir laisvai vartoti kelias kalbas. Praeitais metais Vilniuje vyko Tarptautinio Europos teisminio mokymo tinklo (EJTN) lingvistinis seminaras, kuriame buvo gilintasi į šeimos teisės kalbą. Kodėl teisėjams ir kitiems teisinės sistemos specialistams teisininkams svarbu mokėti, suprasti ne tik gimtąją, bet ir kai kurias kitas kalbas?

Daugiakalbystė yra kalbų įvairovės išraiška. Sąjungoje ji galėtų būti suprasta dviem aspektais – per nacionalinės kalbos statusą ES ir per užsienio kalbų mokėjimą ir vartojimą profesiniame gyvenime valstybėse narėse. Daugiakalbystė, kurią siekia išlaikyti ir plėsti ESTT, yra kalbų lygybės, kalbos, kaip valstybės identiteto ir savitumo, teisės kreiptis į teismą ir šalių procesinio lygiateisiškumo išraiška. Piliečiai ir kiti teisės subjektai gali bendrauti su Sąjungos teismais gimtąja kalba, nevaržomai dalyvauti teismo procese, susipažinti su šių teismų jurisprudencija, o kartu geriau suprasti Sąjungos teisę.

Sunku įsivaizduoti, kad Teisingumo Teismas galėtų užtikrinti daugiakalbį Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą, jeigu ne tik nacionaliniai teismai, bet ir teisės subjektai negalėtų kreiptis į jį savo kalba. Todėl Teisingumo Teismas atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant ir saugant kalbų įvairovę.

Kalbų lygybės principas ES įtvirtintas 1958 m., ir Teisingumo Teismas nuo tol jį taiko savo teisminėje veikloje. Kreiptis į kompetentingą teismą, nesvarbu, ar tai būtų Teisingumo Teismas, ar Bendrasis Teismas, galima pasirinkta oficialiąja kalba. Laikantis abipusiškumo principo, teismo sprendimo autentiška versija yra parengiama kalba, kurią vartojo bylą pradėjusi šalis. Tai yra viena iš esminių teisės kreiptis į Sąjungos teismą sudedamųjų dalių. Paskelbti sprendimai taip pat prieinami visomis oficialiosiomis kalbomis. Jurisprudencijos skelbimas visomis oficialiosiomis kalbomis ypač svarbus bylose dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nes Teisingumo Teismo atsakymas į jam pateiktus prejudicinius klausimus privalomas ne tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, bet ir visiems valstybių narių teismams, kurie turės laikytis pateikto išaiškinimo. Nors bylą pradėjusi šalis ar teismas gali pasirinkti proceso kalbą, valstybės narės, dalyvaudamos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo posėdžiuose, visada gali laisvai vartoti savo kalbą. Taigi daugumoje procedūrų vartojamos kelios kalbos. Kiekvienoje byloje kalbų derinys gali kisti (tik prancūzų kalba visada yra teisėjų pasitarimų kalba) ir kiekviena kalba gali būti kalba, iš kurios verčiama, arba kalba, į kurią verčiama (raštu ar žodžiu). Beje, institucijoje vartojamos bent 552 kalbinės kombinacijos.

Kaip minėjau, daugiakalbystė plačiąja prasme reiškia tiek galimybę vartoti gimtąją kalbą, ginti jos statusą ir skleisti ją ES, tiek kuo didesnes įvairių užsienio kalbų vartojimo galimybes valstybėse narėse. Paskutinis aspektas nėra vien kultūros ir švietimo klausimas. Kelių užsienio kalbų mokėjimas atveria platesnes profesinės karjeros galimybes ne tik savo valstybėje, bet ir visos Sąjungos darbo rinkoje, įskaitant tarptautines bendroves ar ES institucijas. Pačiai valstybei yra svarbu, kad jos piliečiai galėtų veiksmingai konkuruoti dėl darbo vietos Sąjungos institucijose ir eiti jose aukštas pareigas.

Ne paslaptis, kad tiek Sąjungos institucijose (išskyrus Teisingumo Teismą), tiek valstybėse narėse anglų kalba kaip atitinkamai darbo ir užsienio kalba paskutiniais metais ėmė dominuoti. Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų studentų, mokančių ne anglų, o kitą užsienio kalbą, skaičius taip pat gerokai sumažėjo, dar mažiau jų yra tarp studentų teisininkų.

Teisė ir kalba yra neatsiejami dalykai, nes kalba yra vienas pagrindinių teisininko įrankių. Pažinti kitos šalies teisės sistemą iš pirmų lūpų, t. y. originalaus šaltinio, nėra tas pats, kaip pažinti ją per tarpinę, t. y. kitą, kalbą, juolab kad prieinamų šaltinių skaičius tokiu atveju yra labai ribotas. Kelių užsienio kalbų mokėjimas teisėjui, teisėjo padėjėjui, advokatui, teisės mokslininkui ir kitam teisės specialistui suteikia nemažai pranašumų lyginamosios teisės kontekste. Tai atveria galimybę rasti naujos ar sudėtingos teisinės problemos sprendimą kitų valstybių teisės sistemose, atlikti lyginamąją analizę, sutaupyti laiko, o kartais ir lėšų vertimui. Pavyzdžiui, kiek tai susiję su ES teise, ESTT Curia svetainėje galima susipažinti su Sąjungos teisės aspektu reikšmingais nacionalinių teismų sprendimais ir įvairiais mokslinio ar šviečiamojo pobūdžio dokumentais, parengtais Sąjungos teisminiam tinklui priklausančių teismų pasirinktomis kalbomis, o tai gali padėti nacionaliniams teismams užtikrinti kokybišką teisingumą ir geriau apsaugoti asmenų teises. Mokant tik vieną užsienio kalbą, dažniausiai anglų, tokios galimybės itin sumažėja. Be to, teisės šaltiniai anglų kalba neretai atspindi bendrosios, o ne civilinės teisės tradiciją ir kultūrą.

Valstybių narių teisės specialistų, mokančių kelias užsienio kalbas, skaičiaus mažėjimas yra aktuali problema ir Teisingumo Teismo Daugiakalbystės generaliniam direktoratui. Atsižvelgiant į vis didėjantį Sąjungos teismų darbo krūvį, laiku užtikrinti teisinių dokumentų vertimą į visas oficialiąsias kalbas tampa vis didesniu iššūkiu. Nepaisant to, kad laisvai samdomų vertėjų pagalba yra labai didelė, Lietuvos darbo rinka yra maža, ir laisvai samdomi vertėjai gali užtikrinti vertimą tik iš riboto kalbų skaičiaus, nuolat juntamas išorės specialistų, galinčių kokybiškai versti iš italų, ispanų ir prancūzų kalbų, poreikis. Dabartinė situacija Lietuvos darbo rinkoje verčia susimąstyti apie būsimą ne tik teisininkų lingvistų, bet ir kitų institucijų vertėjų kartą. Todėl labai vertiname tiek Teisingumo Teismo šiais jubiliejiniais jo veiklos metais, tiek Prancūzijos, šių metų pirmąjį pusmetį pirmininkaujančios Europos Sąjungos Tarybai, rodomą iniciatyvą skleisti ir saugoti daugiakalbystę. Labai norėtųsi, kad prie šios iniciatyvos prisijungtų ir Lietuvos valdžios institucijos, teisinės ir kitų profesinių bendruomenių atstovai, švietimo sektoriaus specialistai.

Kokios kalbos teisininkų pasaulyje yra svarbiausios?

Kalbant apskritai, teisininkų pasaulyje, be anglų kalbos, labai svarbios, mano nuomone, yra prancūzų ir vokiečių kalbos, nes visos trys atspindi skirtingą teisinę kultūrą ir vartojamos keliose teisės sistemose. Žvelgiant iš ESTT teisininkų lingvistų darbo perspektyvos, prie šių trijų kalbų prisideda italų, ispanų ir lenkų kalbos. Kita vertus, bet kurių kitų užsienio kalbų žinios yra pagalbinis įrankis teisininko profesiniame gyvenime, tik svarbu mokėti juo tinkamai naudotis.

Straipsnio autorė: Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus patarėja Miglė Pavliukovičienė

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: