Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tuo atveju, jeigu įstatymuose ar sutartyje nėra nustatyta kitaip, naujai suformuotoje mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkams kyla pareiga apmokėti sklypams pagal paskirtį naudoti būtinos inžinerinės infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip, naujai suformuotoje mažaaukščių namų teritorijoje esančių sklypų savininkai privalo prisidėti prie jiems reikalingos inžinerinės infrastruktūros (pvz., kelių, vandentiekio, nuotekų, apšvietimo ir pan.) įrengimo ir išlaikymo išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje ieškovė – gyvenamųjų namų statybos bendrija – prašė priteisti iš atsakovės, kuri nėra šios bendrijos narė, tačiau yra mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje esančių dviejų žemės sklypų savininkė, skolą už bendrojo naudojimo objektų įrengimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio netenkino. Teismai savo sprendimus motyvavo tuo, kad atsakovė nėra įgijusi ieškovės nurodytų inžinerinės infrastruktūros objektų nuosavybės teise (nėra jų bendraturtė) ir jais nesinaudoja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kitos paskirties žemės sklypuose esantys inžinerinės infrastruktūros objektai yra būtini siekiant sudaryti galimybę naudoti pagal paskirtį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus, todėl tokie inžinerinės infrastruktūros objektai yra laikomi mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų priklausiniais. Tokie žemės sklypai su juose esančiais nekilnojamaisiais daiktais (be kita ko, inžinerinės infrastruktūros objektais) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų savininkams, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kaip turi būti nustatomos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų savininkų įgyjamos idealiosios dalys į naujai sukuriamus skirtingus inžinerinės infrastruktūros objektus.

Kasacinis teismas nurodė, kad teismai neišnagrinėjo iš esmės kilusio ginčo ir nenustatė faktinių aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę, sprendžiant dėl detaliojo plano sprendinių vykdytojo (vykdytojų) ir subjekto, kuris taps sukurtų inžinerinės infrastruktūros objektų savininku, todėl panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2025). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.