Įprastai kosmetikos gaminius naudojame norėdami pagerinti odos, plaukų būklę, jie siejami su švara, higiena, geresne bendra savijauta. Vis dėlto, kartais jie gali sukelti ir nepageidaujamą poveikį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai paaiškina, kokios reakcijos gali būti siejamos su kosmetikos gaminių poveikiu ir kaip jų išvengti, bei kam pranešti apie tokias reakcijas, kad jas sukėlęs gaminys būtų įvertintas specialistų.

Dažniausios nepageidaujamos odos reakcijos

Nepageidaujamos odos reakcijos, susijusios su kosmetikos gaminių naudojimu, išskiriamos į tris grupes: odos sudirginimas, dilgėlinė ir dermatitai.

Odos sudirginimo priežastis yra sąlytis su medžiaga, turinčia toksinių ar dirginamųjų savybių. Reakcija gali būti ūmi (vienas kontaktas) ar gali atsirasti dėl pakartotinio ar kaupiamojo (kumuliacinio) poveikio.

„Reikėtų pabrėžti, kad ūmi toksinė odos reakcija nėra būdinga kosmetikos gaminių poveikiui. Galima kalbėti tik apie išimtinius atvejus, susijusius su netinkamai atliekamomis kosmetikos procedūromis, pavyzdžiui, ilgalaikiam sušukavimui panaudojus netinkamos koncentracijos tirpalus nudeginama oda ir pažeidžiami plaukai“, – sako NVSC specialistai.

Kaupiamojo poveikio požymis – odos pleiskanojimas, kartais trūkinėjimas. Reakcijos į kaupiamuoju poveikiu pasižyminčias medžiagas (tirpiklius, ploviklius) intensyvumas priklauso nuo dirginimo pobūdžio, lokalizacijos, trukmės, poveikio sąlygų.

Kita galima reakcija – dilgėlinė. Ji pasireiškia konkrečioje kūno vietoje dažniausiai po 5-20 minučių susilietus su alergenu, vėliau išsivysto generalizuota dilgėlinė, svaigulys, o būklei blogėjant, pasireiškia bronchinė astma, nosies ir akių gleivinės uždegimas, ausų, gerklų, skrandžio-žarnyno pažeidimo simptomai. Pati pavojingiausia šios reakcijos sukelta būklė – anafilaksija (tai gyvybei grėsminga, ūmiai besivystanti alerginė reakcija, kuri paprastai pažeidžia 4 organų sistemas: odą, kvėpavimo, virškinimo ir širdies-kraujagyslių).

Kosmetikos gaminių naudojimas kai kuriems žmonėms gali sukelti dermatitą. Skirtingai nei ūmus odos sudirginimas, dermatitas nepraeina pasibaigus sąlyčiui su jį sukėlusiu kosmetikos gaminiu. Pavyzdžiui, kirpėjams, kurie dirba su potencialiais dirgikliais (šampūnais, ilgalaikio cheminio sušukavimo preparatais ir plaukų dažais), tai gali sukelti profesinį dermatitą. Kosmetikų, masažistų rankų odos dermatitą gali sukelti procedūrų metu naudojamos kosmetikos priemonės ar būtinybė dažnai plauti rankas plovikliais.

Kaip išvengti nepageidaujamų reakcijų

Kiekvieno žmogaus organizmas į įvairius dirgiklius (medžiagas, esančias kosmetikos gaminiuose) reaguoja skirtingai. Žmogaus organizmo jautrinimas priklauso nuo daugelio veiksnių – nuo alergeno savybių, poveikio ir patekimo į organizmą būdo, žmogaus įgimto polinkio, lyties, amžiaus, ligų ir pan.

„Reikėtų pabrėžti, kad jautrumas alergenui išlieka visam gyvenimui, todėl pasireiškus alerginei reakcijai, reikėtų išsiaiškinti, kas konkrečiai ją sukėlė, ir to alergeno vengti, nes patikimiausias būdas išvengti alerginių reakcijų – neturėti sąlyčio su alergenu. Manoma, kad per 20 proc. visų žmonių yra turėję alerginių reakcijų“, – dėmesį atkreipia specialistai.

Siekiant išvengti nepageidaujamų reakcijų, naudojant kosmetikos priemones, specialistai pataria jas naudoti tik pagal gamintojo nurodytą paskirtį, taip pat atidžiai rinktis kosmetikos gaminį: atkreipti dėmesį į etiketėje nurodytus ingredientus (galbūt sudėtyje yra ingredientų, kuriems žmogus yra alergiškas), naudoti tik teisėtai į rinką tiekiamus gaminius. Be to, patariama nenaudoti kosmetikos priemonių, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs bei rinktis kosmetikos priemones pagal savo odos tipą. Odos tipai yra šie: normali oda (lygi, drėgna); riebi oda (riebi, blizganti, lygi, glotni); riebi dehidratuota oda (riebi, blizganti, nelygi, grublėta); sausa oda (neriebi, šiurkšti, pleiskanojanti).

Plaukų dažams – nauji, griežtesni reikalavimai

Kol nesusiduria su problema, dažnai vartotojai nežino, kokiai cheminei medžiagai jie yra jautrūs ir kokią reakciją jiems vienas ir kitas kosmetikos gaminys gali sukelti. Nustatyta, kad kai kurios kosmetikos priemonės su poveikiu vartotojų sveikatai siejamos dažniau nei kitos. Vartotojų saugos mokslinis komitetas yra nustatęs, kad alerginės reakcijos, sukeltos medžiagų, esančių plaukų dažuose, tampa vis didesne vartotojų ir visuomenės sveikatos problema.

Todėl plaukų dažų etiketėms yra nustatyti nauji reikalavimai, susiję su papildomais įspėjimais.  Pavyzdžiui, vietoj iki šiol naudoto įspėjimo „gali sukelti alergiją“, dabar būtina pateikti kur kas išsamesnę informaciją:
„Plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.
Prašome perskaityti ir laikytis instrukcijų.
Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.
Laikinosios „juodosios chna“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.
Nedažykite plaukų, jei:
•    veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista;
•    dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją;
•    kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chna“ tatuiruotės.“

Be to, nusprendusiems dažyti plaukus patartina prieš dažant atlikti jautrumo testą, kuris būna aprašytas dažų naudojimo instrukcijoje. Itin svarbu ir tai, kad plaukų dažų negalima naudoti blakstienoms dažyti.

Apie nepageidaujamą poveikį galima pranešti     

Kiekvienas vartotojas, susidūręs su nepageidaujamomis reakcijomis naudojant kosmetikos gaminį, gali apie jį pranešti pirmiausia už gaminio tiekimą rinkai atsakingam asmeniui, kurio kontaktai turi būti nurodyti etiketėje. Gavęs šią informaciją, atsakingas asmuo privalo nustatyti priežastinį ryšį.

Atsakingas asmuo turi būti susikūręs sistemą, skirtą informacijai apie nepageidaujamą kosmetikos gaminio poveikį rinkti, dokumentuoti, tokio poveikio priežastiniam ryšiui nustatyti ir jį valdyti. Pažymėtina, kad informacija, susijusi su kosmetikos gaminio nepageidaujamu poveikiu, jei ji yra priskiriama atitinkamam kosmetikos gaminiui, turi būti įtraukta į kosmetikos gaminio saugos ataskaitą ir įvertinta.

Jei kosmetikos gaminio sukeltas nepageidaujamas poveikis yra vertinamas kaip rimtas nepageidaujamas poveikis, atsakingas asmuo apie jį turi pranešti valstybės narės, kurioje buvo nustatytas toks poveikis, kompetentingai institucijai (Lietuvoje – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos).

NVSC inf.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: