Kovo 10 d. vakarą Jonavos „Neries“ pagrindinės mokyklos mokiniai, jų tėveliai ir mokytojai skubėjo į renginį „Už rankų susiėmę apjuoskim Lietuvėlę“. Rinkosi ne į mokyklos didžiąją salę, kaip įprasta, bet prie kompiuterių ekranų, tačiau tai nesutrukdė sukurti šiltą ir jaukią atmosferą, pajusti širdžių plakimą vienu ritmu Kovo 11-osios išvakarėse.

Šventę organizavo ilgalaikio projekto „Atraski Jonavą iš naujo“ nariai, renginį vedė mokytojos V.Vyčienė ir V.Rimkevičienė. Žinoma, eterį užpildė spalvų, garsų ir minčių gausa: mokinių piešiniai, eilėraščiai, dainos, svečių įkvepiančios kalbos. Bendruomenę pasveikino trečiokas Aleksandras (jam padėjo pasiruošti mama), o mokinės Beata, Akvilė ir Augustė atliko dainą „Nupiešiu Lietuvą“. Šis kūrinys sulaukė daugiausia ovacijų ir simpatijų, todėl, žiūrovų prašymu, buvo kartojamas ir antrą kartą (mokines paruošė mokytojos L.Bizokienė ir A.Aksinavičienė). Šalies grožis nušvito įvairiomis spalvomis mokinių piešiniuose, kuriuos į vientisą kompoziciją „Kokia nuostabi, Lietuva, esi“ sudėjo dailės mokytoja R.Kersnauskaitė.

Pasipuošę spalvinga šventine atributika dalyviai pradėjo renginį giedodami Lietuvos himną, kuriame užkoduotos valstybės ateitį kuriančio asmens vertybės. Jas atskleidė septintoko Igno mama T.Jarmalienė. Ji privertė susimąstyti: „Ar mes kiekvienas kuriame savo valstybės ateitį?“ Visi šventės dalyviai galėjo parašyti savo nuomonę išvardindami asmenybes, kurios prisidėjo ar prisideda prie Lietuvos kūrimo. Ekraną užpildė kunigaikščių, politikų, švietėjų, sportininkų vardai, dažniausiai buvo minimos šios asmenybės: V.Kudirka, V.Landsbergis, V.Adamkus ir D.Grybauskaitė.

Sugrįžimu į mokyklą, nors ir virtualiai, džiaugėsi buvusi mokinė R.Papartytė, Benedikto Gylio paramos fondo vadovė, internetinio žurnalo „Abstract Stylist“ kultūros redaktorė, knygos „Lietuva 2120“ bendraautorė. Ji ragino nepamiršti, kad mes, visi žmonės, esame tikrieji Lietuvos kūrėjai, todėl linkėjo drąsos, atvirumo ir minčių eksperimentų. Mokyklos direktorė taip pat kvietė nuoširdžiai mylėti savo šalį ir ja didžiuotis, nes Lietuva, nors maža, bet graži, savita savo istorija, kalba, žmonėmis, maisto paveldu ir tradicijomis. Ji akcentavo lietuvio didelę ir gražią širdį.

Renginio dalyviai neskubėjo skirstytis linkėdami vieni kitiems, kad būtų garbingi ir ištikimi piliečiai, garsintų savo šalį, nestokotų tikėjimo, optimizmo, kantrybės, tolerancijos, atjautos, vadovautųsi meilės, drąsos ir tiesos principais. Nuoširdūs susirinkusiųjų padėkos žodžiai dar kartą įrodė buvimo kartu svarbą.

 

Mokytoja Inga Sadzevičienė                

Taip pat skaitykite: