Aiškėjant, jog dalyje savivaldybių jau juntamos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojamos reformos pasekmės, parlamentarai perspėja: pacientai Lietuvoje jau dabar turi 6 kartus didesnius šansus mirti, nebloginkite situacijos dar labiau. 

Apie tai Seimo nariai kalbėjo antradienį vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje pristatė ir nepriklausomų ekspertų pateiktas išvadas dėl Vyriausybės pradedamos sveikatos apsaugos sistemos reformos. 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė pabrėžė, kad nors apie planuojamus pokyčius per pastaruosius mėnesius kalbama vis aktyviau, klausimų lieka daugiau nei atsakymų, o ministerija remiasi teoriniais samprotavimais, neįsiklausydama į šioje srityje dirbančius asmenis. 

„Ministerija nuolat pabrėždavo, jog pokyčiai bus įgyvendinami susitarimo, o ne prievartos keliu. Dabar aiškėja, kad Valstybinės ligonių kasos paprasčiausiai nefinansuos tam tikrų paslaugų, o tai reiškia, kad jos nebebus teikiamos. Tačiau apie alternatyvas pacientai nėra informuojami. 

Trakuose moterys nebegimdys, nes uždaromas akušerijos skyrius, Lazdijuose toks pat likimas gresia reanimacijos, intensyvios terapijos ir chirurgijos skyriams. Kaip pacientai gaus tas paslaugas?“, - klausė Seimo narė. 

Anot O. Leiputės, nepasitenkinimą reiškia ir socialiniai partneriai - pacientų organizacijos bei medikų profesinės sąjungos. 

„Pacientų organizacijos teigia, jog jos nebuvo įtrauktos į reformos rengimą, o tik paviršutiniškai supažindintos su planuojamais pokyčiais, o tai gali lemti, jog šie neatitiks pacientų lūkesčių. Savo ruožtu Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga kategoriškai prieštarauja pirminio ir antrinio lygio paslaugų sujungimui ir šią reformą vadina diversija sveikatos apsaugoje“, - kalbėjo parlamentarė. 

Seimo narys Eugenijus Sabutis teigė, jog valdančiųjų veidmainiškumas, pristatinėjant visuomenei ir Seimui planuojamą reformą, buvo regimas nuo pat pradžių - Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas, konservatorius Antanas Matulas prieš kelis mėnesius parlamente atvirai pareiškė, jog reforma pristatoma dalimis, nes jei būtų pateikta visa, Seimo nariai jai niekada nepritartų. 

„Mes nesame prieš norą reformuoti sistemą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, bet esame prieš informacijos slėpimą. Nuo pat pradžių tai pastebime - ekspertinė išvada apie reformos poveikį atsirado tik po to, kai grupė Seimo narių praktiškai privertė A. Matulą to imtis ir ieškoti konkrečių atsakymų į labai konkrečius opozicijos klausimus“, - valdančiųjų nenorą veikti skaidriai priminė E. Sabutis. 

Pasak parlamentaro, iš to, kokią informaciją pavyksta gauti, akivaizdu, kad sveikatos paslaugos nuo gyventojų regionuose tols ir bus koncentruojamos didžiuosiuose miestuose. Ministerija akcentuoja, kad bus organizuojamas gyventojų pavėžėjimas, tačiau vis dar nėra aišku, kaip procesas bus organizuojamas, o pilotinis projektas iki šiol neparengtas. 

„Tai pabrėžia ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Stacionarių paslaugų pertvarka kelia didelį nerimą daliai savivaldybių - jei SAM ketina reikšmingai sumažinti kai kurių skyrių skaičių regionuose ir tas paslaugas teikti tik didžiuosiuose miestuose, dalyje savivaldybių tos paslaugos bus keičiamos į dienos paslaugas, bet tai galima padaryti tik su nedidele sveikatos priežiūros dalimi. Tiems, kam tokia sistema netiks, turės būti organizuojamas pavėžėjimas - ir vėl atsiremiame į tą patį, jog pavėžėjimo schema nėra niekam žinoma“, - akcentavo E. Sabutis. 

Parlamentarė Dovilė Šakalienė atkreipė dėmesį, jog deklaruojami reformos tikslai atitinka visuomenės poreikius, tačiau numatyti žingsniai vargiai susiję su numatytais rezultatas. Klausimų kol kas yra daugiau, nei ministerija pateikia atsakymų. 

„Išvengiamo mirtingumo mažinimas, gera ir pacientų, ir medikų bendruomenės savijauta yra svarbi visiems, tačiau turime ir daugiau probleminių sričių. Modernūs vaistai nuo vėžio yra tik vienas pavyzdys - Europos Sąjunga yra patvirtinusi 41 modernų preparatą, tačiau Lietuvoje prieinami vos 7. Tai 6 kartus mažiau nei pvz., Vokietijoje. 

Sistema funkcionuoja prastai, reformos reikia - būtina sutvarkyti vadybą, skaidrumą ir inovatyvumą, dėl kurių stokos kenčia paslaugų prieinamumas ir sveikatos sistemos tvarumas. 

Deja, išlaikoma sovietinė absoliučios valdžios vertikalė, be kolektyvinio sprendimų priėmimo ir objektyvios kritikos. SAM sprendimai negali būti kvestionuojami, kritikuoti juos gali būti pavojinga, o kai kada ir visai neįmanoma“, - teigė D. Šakalienė. 

Anot jos, bet kokia reforma yra ilgas procesas, ne išimtis ir ši, todėl raginama bent dabar išgirsti klausimus, pateikti atsakymus, kaip siūlomi žingsniai padės pasiekti užsibrėžtus tikslus, papildyti planą medikų, pacientų bei ekspertų pasiūlymais. 

„Vienas svarbiausių dalykų šioje reformoje turi būti žmonių sveikatos išsaugojimas. Esame keistoje situacijoje, kai sprendimai priimami vadovaujantis ne duomenimis ar tyrimais, bet emocijomis, todėl ir susiduriame su didelėmis problemomis, pavyzdžiui, kalbant apie išvengiamo mirtingumo rodiklius - investuoti į prevenciją yra daug kartų pigiau nei į brangias operacijas. 

Regioninių valdybų sukūrimas, kuriose medikų, savivaldos, pacientų, ministerijos atstovai prižiūrėtų, kad sprendimai būtų vykdomi skaidriai, nuolatinė paslaugų kokybės stebėsena, biurokratizmo mažinimas, nes dabar, per visą sveikatos sistemą, gydytojai daugiau nei pusę laiko turi skirti popierių pildymui, o ne pacientui. Bei e.sveikatos sutvarkymas. Reforma turi padėti tiek medikams, tiek pacientams“, - akcentavo D. Šakalienė.

lrs.lt inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: