1988 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) AIDS įvardino kaip vieną svarbiausių šiuolaikinių globalių problemų ir gruodžio 1-ąją paskelbė Pasauline AIDS diena. Šia diena siekiama mažinti stigmatizaciją, propaguoti brandesnį visuomenės ir sprendimų priėmėjų požiūrį į ŽIV infekciją ir su ja susijusias problemas.

Pastaruoju metu viso pasaulio specialistai jėgas sutelkė COVID-19 ligos (koronavirusinės infekcijos) prevencijai, tačiau labai svarbu nepamiršti ir kitų užkrečiamųjų ligų, kurių padariniai žmonijai gali būti nemažiau skausmingi. ŽIV / AIDS prevencijos, testavimo, gydymo ir priežiūros paslaugos daugelyje šalių patiria didelius trikdžius, kurie neleidžia tinkamai ir greitai kovoti su šia liga. Todėl PSO AIDS dienos proga dar kartą kviečia visas atsakingas organizacijas bei piliečius burtis ir išreikšti pagarbą visiems, dirbantiems ŽIV / AIDS  prevencijos srityje, remti būtiniausias kovos su  šia liga priemones. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, savo ruožtu, taip pat kviečia visus vienytis bei išreikšti palaikymą sergantiesiems šia liga bei pagerbti tuos, kurie nuo jos mirė.

Apie  ŽIV ir  AIDS trumpai

Žmogaus imuniteto virusas (ŽIV), tai infekcija, kuri silpnina ir ardo žmogaus imunitetą, naikindama baltuosius kraujo kūnelius. Susilpnėjus imuninei sistemai, žmogus tampa labai pažeidžiamas kitoms ligoms, pavyzdžiui, tuberkuliozei ar net vėžiui. Jei baltųjų kraujo kūnelių skaičius nukrenta iki kritinės ribos, imuninė sistema yra stipriai pažeista ir tokiam asmeniui nustatomas AIDS – įgytas imunodeficito sindromas.

ŽIV gali kelis metus ar net dešimtmečius progresuoti be jokių simptomų. Pavojinga tai, kad žmonės nejausdami jokių ligos požymių, gali šia infekcija užkrėsti kitus, patys to net nežinodami. Tai labai apsunkina kovą su ŽIV.

Jei infekcija diagnozuojama laiku, iš karto yra skiriamas nemokamas gydymas, kuris lėtina ŽIV progresavimą ir pagerina užsikrėtusių žmonių gyvenimo kokybę.

Statistika Lietuvoje ir pasaulyje

Naujausiais UNAIDS duomenimis, 2019 m. nuo AIDS sukeltų ligų mirė 690 tūkst. žmonių. Tai 39 proc. mažiau nei prieš dešimtmetį. Naujų ŽIV atvejų pasaulyje pernai taip pat nustatyta 23 proc. mažiau nei buvo prieš dešimtmetį. Tačiau ŽIV infekcija išlieka vis dar aktuali visuomenės sveikatos problema tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje.

Sergamumas ŽIV infekcija Lietuvoje 2019 m. siekė 5,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2018 m. – 5,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Iš viso Lietuvoje per 1988–2019 metų laikotarpį nustatyti 3323 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 56,6 proc. užsikrėtė vartodami švirkščiamąsias narkotines medžiagas, 8,7 proc. – per homoseksualius santykius, 23,7 proc. – per heteroseksualius santykius, 0,2 proc. – perinataliniu būdu bei 10,8 proc. užsikrėtimo būdas nėra žinomas. Pastaruoju metu stebimas didėjantis naujų užsikrėtimo atvejų skaičius lytinių santykių metu.

Kaip neužsikrėsti?

  • Tinkamas ir nuolatinis prezervatyvų naudojimas lytinio akto metu užkerta kelią plisti ligoms. Tyrimai rodo, kad tikimybė perduoti lytiškai plintančias ligas, taip pat ir ŽIV, sumažėja daugiau nei 85 proc. 
  • Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, rekomenduojama nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūrui, pedikiūrui ar tatuiruotiems daryti skirtais įrankiais ir kt.
  • ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų testavimas yra rekomenduojamas visiems, kurie gali būti priskirti didesnės rizikos grupei (turintys atsitiktinių lytinių santykių, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus ir pan.).

Kas turėtų pasitikrinti?

Pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatitų pirmiausia rekomenduojama:

  • asmenims, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiu ŽIV;
  • asmenims, turintiems vieną ir daugiau atsitiktinių lytinių partnerių per mėnesį;
  • vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais;
  • asmenims, patyrusiems lytinę prievartą;
  • asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas;
  • sergantiems sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir lytinių organų pūsleline;
  • tikslinėms grupėms (jūreiviams, tolimųjų reisų vairuotojams, viešąjį saugumą užtikrinantiems tarnybų pareigūnams, medikams ir kt.).
  • Užsikrėsti ŽIV labiau rizikuoja tie, kurie turi atsitiktinių lytinių partnerių, nesaugių lytinių santykių, vartoja narkotikus.

NVSC inf.

 

Taip pat skaitykite: