Daugėjant vartotojų prašymų dėl baldų kokybės, bei vartotojams vis dažniau susiduriant su problemomis perkant baldus internetu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atkreipia ne tik vartotojų dėmesį, bet ir aptaria problemas su verslininkais.

 

Tęsdama sėkmingą praktiką kalbėtis su verslininkais, siekiant išvengti vis dažniau pasitaikančių vartotojų teisių pažeidimų, VVTAT organizavo diskusiją ir su baldų pardavėjais. Susitikimo metu aptarta vartojimo ginčų nagrinėjimo dėl baldų kokybės problematika, praktiniai baldų trūkumų vertinimo kriterijai, pristatyti baldų pardavimo internete reikalavimai.

 

Detaliau aptarta baldų pristatymo su mechaniniais pažeidimais problema. Vartotojai dažnai nepasinaudoja savo teise apžiūrėti prekę prieš ją perimant. Tokiu atveju, vartotojas prisiima riziką, susijusią su prekės trūkumais, kurie pagal savo pobūdį dažniausiai yra mechaniniai pažeidimai ir, kurių atsiradimo priežastis nustatyti dažnai nėra galimybės.

 

Renginyje taip pat išskirtos ir vartotojams kylančios problemos nuotolinėje srityje. VVTAT pastebėjo, kad vartotojai dažnai kreipiasi dėl gautų ne tos spalvos, komplektacijos ar modelio baldų (pvz., kedžių, lovų ir pan.). Pažymėta, jog kai kurie baldus nuotoliniu būdu parduodantys verslininkai, vartotojams išsirinkus prekę iš siūlomo asortimento (t. y. pasirinkus pardavėjo elektroninėje parduotuvėje esantį prekės modelį, pasirinkus prekės spalvą iš pardavėjo siūlomos spalvų paletės), dažnai nurodo, kad prekė yra pritaikyta pagal individualius vartotojo poreikius. Atkreiptas verslo atstovų dėmesys, jog vartotojui išsirinkus prekę iš pardavėjo siūlomo asortimento, negali būti laikoma pagal specialius vartotojo nurodymus pagaminta preke.

 

Išskirtos ir dažniausiai pasitaikančios verslininkų klaidos nuotolinėje prekyboje baldais:
  • Negaliojančių teisės aktų nuostatų pateikimas.
  • Nepateikiami (arba ne pilnai pateikiami) duomenys apie verslininką ar jo kontaktiniai duomenys, kuriais vartotojai gali susisiekti.
  • Dažnais atvejais išsami informacija apie pagrindinius sutarties elementus vartotojui pateikiama tik prieš pat atsiskaitant už prekes, pilnai suformavus pirkinių krepšelį.
  • Pateikiami tikrovės neatitinkantys pristatymo terminai.
  • Pateikiama informacija apie vartotojui pereinamą riziką patikrinus ir pasirašius pristatytos siuntos važtaraštyje,tokiu būdu ribojant vartotojų teisę į prekių kokybės, kiekio ir kitų kriterijų atitikimą.
  • Kai kuriuose tinklalapiuose pateikiami terminai atsisakyti nuotoliniu būdu ar ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties numatyti teisės aktuose galiojusiuose iki 2014-06-17.
  • Nuotoliniu būdu prekybą vykdantys verslininkai vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, skirtomis reglamentuoti tradicinę (fizinę) prekybą.
  • Nėra pateikiama informacija apie garantiją pagal įstatymą, arba ji pateikiama klaidingai (pasitaiko situacijų, kai verslininkai painioja įstatyminės 2 metų garantijos terminą dėl prekės išryškėjusių gamyklinių trūkumų (CK 6.363 straipsnis) ir vartotojo teisę grąžinti lūkesčių netenkinusią prekę nenurodant priežasties per 14 dienų (CK 6.22810 straipsnio 1 dalis)).
  • Nepateikiama informacija, kad vartotojas atsisakydamas nuotoliniu būdu sudarytos sutarties per 14 dienų, turės atlyginti verslininkui grąžinimo išlaidas (taip jas prisiimdamas sau): CK 6.22811 straipsnio 6 dalis.
  • Teikiama vartotojus klaidinanti informacija, kad vartotojui nutraukus nuotolinę sutartį, vartotojas turės atlyginti ir prekės pristatymo išlaidas (pažeidžiama CK 6.22811 straipsnio 2 dalis).
  • Pateikiama neaktuali ar negaliojanti informacija apie atsiskaitymo valiutą, pristatymo būdus ir pan.
  • Prekių aprašymai (o kartais ir Lietuvoje registruoto komercinę veiklą vykdančio subjekto tinklalapis) pateikiami ne valstybine lietuvių kalba.
  • Nepateikiama informacija apie neteisminio ginčo nagrinėjimo subjektą bei nepateikiama nuoroda į Elektroninio vartotojų ginčų sprendimo platformą.

 

Diskusijos metu nagrinėti klausimai ir pasiūlymai paskatino tolimesnį institucijų bei verslo atstovų bendradarbiavimą.

 

Renginio metu pateiktos rekomendacijos verslo subjektams:
  • Įvertinti siūlomos prekės kokybę prieš jos pardavimą vartotojui;
  • Vartotojui kreipusis į verslininką, pateikti informaciją bei atsakymą laiku;
  • Ieškoti galimų taikaus ginčo sprendimo variantų;
  • Bendradarbiauti ir teikti prašomą informaciją su ginčą nagrinėjančia institucija.

 

Nuotolinėje prekyboje:
  • Pasikeitus teisės aktams ar esant poreikiui, atnaujinti vartotojams pateikiamą informaciją;
  • Vartotojui su pardavėju sudarius nuotolinę sutartį, informaciją apie sutarties metu galiojančias sutarties sudarymo taisykles pateikti patvarioje laikmenoje;
  • Negalint pristatyti vartotojui prekių, iš karto raštu informuoti vartotoją ir, vartotojui sutikus laukti, kuo operatyviau, per nurodytą papildomą terminą, pristatyti prekes. Neturint galimybių prekės pristatyti, pasiūlyti vartotojui alternatyvas, o vartotojui nesutikus su siūlomomis alternatyvomis, kuo greičiau grąžinti pinigus;
  • Pateikiamoje informacijoje aiškiai nurodyti vartotojo atsakomybę priimant prekes ir taip pat aiškiai atskirti, kada pardavėjas pagal sutartį atsako už bet kokį kiekio ir kokybės neatitikimą, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau;
  • Numatant pristatymo terminus, atsižvelgti į visas galinčias iškilti kliūtis (pvz., tiekėjų prekių pristatymo vėlavimus, kurjerių darbo apkrovas ir pan.);
  • Visa informacija skelbiama vartotojams turi būti aiški, tiksli, atitikti siūlomos įsigyti prekės charakteristikas ar technines savybes bei pateikiama valstybine lietuvių kalba.

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: