Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl rašytojo, dramaturgo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Grigorijaus Kanovičiaus mirties.
„Netekome didžios Lietuvos kultūros asmenybės, savyje talpinusios ne tik išskirtinį rašytojo, scenaristo talentą, bet ir vieną iš garsiausių ir plačiausiai sklidusių Lietuvos žydų istorijos balsų. Tuo G. Kanovičius reikšmingai praturtino ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio literatūros klodus. Per jo kūrybą buvo plačiai pristatytas ir Lietuvos daugiakultūriškumas. G. Kanovičius buvo ir visuomet išliks humanizmo, žmogiškumo, tiesos ir gėrio, o taip pat pagarbos artimam liudytoju“, - sakė šalies vadovas.
Rašytojas buvo apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Prezidentas reiškia nuoširdžią užuojautą rašytojo šeimai, artimiesiems ir visai Lietuvos kultūros bendruomenei.
Biografija
Grigorijus Jakovas Kanovičius – vienas iš žinomiausių šiuolaikinių žydų rašytojų.
G. Kanovičius gimė tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje Jonavoje 1929 metų birželio 18-ą dieną. Kartu su tėvais jis pabėgo iš karo apimtos Lietuvos, gyveno Kazachstane ir prie Uralo.
1945 metais šeima grįžo į Vilnių. 1953 metais G. Kanovičius baigė slavistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete.
1953–1956 m. G. Kanovičius dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 1962–1972 m. – Lietuvos kino studijoje.
1979 m. G. Kanovičiui suteiktas LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.
Pirmoji rašytojo poezijos knyga buvo išleista 1948 metais.
Rašytojo plunksnai priklauso pirmoji Sovietų Sąjungoje pokario metais skelbta (1959 m.) autobiografinė apysaka apie žydų gyvenimą „Aš žiūriu į žvaigždes". Apysaka susilaukė teigiamų atsiliepimų, ją puikiai įvertino tuometinis rusų literatūros klasikas Konstantinas Paustovskis.
G. Kanovičius yra parašęs daugiau negu dešimt romanų – savotišką sagą – apie Rytų Europos žydų istorijos vingius nuo 19 amžiaus iki mūsų dienų. Tai – romanų trilogija „Žvakės vėjyje", dilogija „Kvailių ašaros ir maldos", romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie", „Ožiukas už du skatikus", „Ir nebus vergams rojaus", „Neatsigręžki nuo mirties", „Žydų parkas", „Nukirstų medžių šlamėjimas", „Šėtono apžavai", „Miestelio romansas".
1988 m. už romanus „Kvailių ašaros ir maldos", „Ir nebus vergams rojaus" apdovanotas Lietuvos nacionaline premija.
G. Kanovičiaus knygos yra išverstos į 12 kalbų – anglų, lietuvių, vokiečių, hebrajų, prancūzų, čekų, lenkų, bulgarų, vengrų ir kt. Bendras G. Kanovičiaus knygų tiražas viršija 1,5 milijonus egzempliorių.
G. Kanovičius yra daugelio kino scenarijų autorius, kūręs drauge su R. Vabalu („Marš, marš, tra ta ta"), Vytautu Žalakevičiumi („Ave, vita"), Almantu Grikevičiumi, Algirdu Araminu ir kitais įžymiais Lietuvos kino režisieriais.
Rašytojas išvertė į rusų kalbą daugelį lietuvių literatūros klasikos kūrinių, tai ir B. Sruogos „Dievų miškas", „Apyaušrio dalia", B. Radzevičiaus „Priešaušrio vieškeliai", J. Avyžiaus „Degimai" ir kiti.
G. Kanovičius yra dešimties pjesių autorius. Lietuvoje ir užsienyje didžiausios sėkmės susilaukė jo pjesės: Č. Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai diena" pastatymas (Vilniaus Valstybinis jaunimo teatras, režisierius Eimuntas Nekrošius) bei Rimo Tumino režisuotas spektaklis Vilniaus mažajame teatre „Nusišypsok mums, Viešpatie" (G. Kanovičiaus romanų „Nusišypsok mums, Viešpatie" ir „Ožiukas už du skatikus" motyvais pjesę parašė A. Grikevičius). Pastarasis spektaklis pelnė pagrindinį tarptautinio teatrų festivalio „Baltiskij Dom" prizą. 1994 m. Lietuvos teatro kritikai spektaklį „Nusišypsok, mums Viešpatie" išrinko geriausiu sezono spektakliu.
G. Kanovičiaus kūryba įvertinta Lietuvos ir Izraelio premijomis. Autoriaus knygos buvo kelis kartus pristatomos tarptautinei Bookerio premijai.
G. Kanovičius buvo aktyvus Atgimimo meto publicistas. 1989 metais Lietuvos Sąjūdis iškėlė rašytoją kandidatu į paskutiniosios TSRS AT deputatus. Būdamas deputatu G. Kanovičius inicijavo 200 kitų deputatų pasirašyti laišką, įteiktą M. Gorbačiovui dėl rasizmo ir antisemitizmo grėsmės Sovietų Sąjungoje, skaitė paskaitų ciklą JAV ir Kanadoje, propaguodamas Lietuvos nepriklausomybės idėją.
Nuo 1989 iki 1993 metų G. Kanovičius buvo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.
Nuo 1993 metų rašytojas nuolat gyvena Izraelyje.
1995 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai G. Kanovičiui įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas.
1996 m. tarptautiniame teatro festivalyje „Auksinis liūtas" Lvove (Ukraina) G. Kanovičiaus spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie" apdovanotas „Auksinio liūto" prizais.
Už geriausią Izraelyje 1997 m. sukurtą literatūrinį kūrinį rusų kalba – romaną „Žydų parkas" rašytojui paskirta Izraelio rašytojų sąjungos premija.
2010 m. G. Kanovičiui už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
2013 m. G. Kanovičiaus šeimos iniciatyva Jonavos rajono savivaldybėje įsteigta Grigorijaus Kanovičiaus premija. Ši premija yra skiriama Jonavos rajono gimnazijų moksleiviams, dalyvaujantiems skelbiamo rašinio, atspindinčio Jonavos tautinių mažumų gyvenimo pėdsakus, konkurse.
2014 m. Valstybinė kalbos inspekcija įteikė diplomą už romano „Miestelio romansas" parašymą taisyklingiausia kalba.
2014 m. už nuopelnus puoselėjant santarvę tarp tautų ir ugdant humanistines vertybes G. Kanovičius apdovanotas garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk".
2014 m. įteiktas Vilniaus visuomeninių organizacijų įsteigtas apdovanojimas „Už nuopelnus Vilniui ir tautai".
2014 m. G. Kanovičiui paskirta Liudo Dovydėno premija už geriausią naują lietuvišką romaną, leidyklose išleistą per praėjusius kalendorinius metus, „Miestelio romansas".
2014 m. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga G. Kanovičiui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius.
G. Kanovičius yra Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininkas, Rusijos ir Izraelio PEN klubų narys.
G. Kanovičius vedęs, turi du vaikus – Dmitrijų ir Sergejų. Beveik visus jo romanus redagavo jo žmona Olga.
