Lietuvoje įsikuriant naujam NATO batalionui jau du kartus bandyta sukelti sąmyšį, diskredituoti NATO karius, taip pat įteigti, jog į šalį atvykus sąjungininkų kariams vietos gyventojams yra nesaugu.
Pirmą kartą toks bandymas buvo netrukus po to, kai į Lietuvą atvyko pirmieji NATO kariai iš Vokietijos, ir buvo paskelbta, jog pirmuosius sąjungininkų karius Rukloje sutiks šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Elektroniniu paštu išsiųstas laiškas, jog NATO karių sutikimo ceremonija – nesaugi. Nors laiškas buvo išsiųstas ne iš Lietuvos, tačiau jo autoriai pasinaudojo netikru adresu – siuntėjas buvo nurodomas kaip vienas iš Jonavos savivaldybės skyriaus vedėjų.
Laiškas, kurį gavo ir „Jonavos žinios“, perduotas Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo skyriui.
„Mūsų pilietinė pareiga informuoti visuomenę apie tai, kad Lietuvos radikalių grupių nariai rengia provokacijas prieš NATO valstybės karinių pajėgų atvykimą į Lietuvą. Gyventojai pranešė Jonavos administraсijai, kad šaudmenų, sprogmenų ir pirotechnikos priemonės, šaunamieji ginklai atsidūrė teroristų rankose. Atsižvelgiant į informaciją mes įspėjame gyventojus, kad būtų ypač atsargūs“, - buvo rašoma laiške.
Kibernetinio saugumo skyriaus specialistai nustatė, kad laiškas buvo išsiųstas pasinaudojant Ukrainoje esančiu pašto serveriu ir apgaulingai nurodant, kad siuntėjas - Jonavos rajono savivaldybės specialistas.
Dar vienas bandymas sukelti sąmyšį visuomenėje bei diskredituoti Vokietijos karius – prieš pat Valstybės atkūrimo dienos minėjimą.
Seimo nariams buvo išsiųstas laiškas, jog grupė Vokietijos karių išprievartavo šešiolikos metų Jonavos vaikų globos auklėtinę. Apgaulės būdu pasinaudojant žiniasklaidos priemonių pavadinimais, socialiniuose tinkluose buvo sukeltos ir melagingos nuorodos, jog neva įvykis plačiai aprašytas Lietuvos žiniasklaidoje, tačiau paspaudus tariamai naujienų portalų nuorodas, skaitytojai nukreipiami visiškai į kitą svetainę, kurioje pateikiama melaginga informacija.
Ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai apklausė visas šešias Jonavos vaikų globos namuose gyvenančias paaugles, o netrukus paaiškėjo, kad tai – provokacija. Pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau šį kartą – dėl melagingo pranešimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė naujienų agentūrai BNS teigė, kad tai yra informacinis karas prieš Lietuvą ir prieš NATO kovinį batalioną, kuris čia dislokuojamas.
„Akivaizdu, kad Kremliaus (interesas), juk prasidėjo dar net neatvykus kariams rusiškoje žiniasklaidoje, įskaitant ir Karaliaučiaus žiniasklaidą, ta tema bandymai įaudrinti – kad atvyksta kryžiuočiai, aliuzijos su Antruoju pasauliniu karu ir kitais karais“, – kalbėjo parlamentarė.
Dėl Rusijos intervencinių veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos, Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovaus Vokietija. 2017-2018 metų laikotarpiu batalione tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai - iš viso apie 1 200 karių.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė dislokuojama Rukloje, ji priskirta Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas".
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvaus pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
KAM nuotr.
