Laukiame rugsėjo 1-osios. Pirmą kartą vaikai eis į Senamiesčio gimnaziją. Laukia ne tik nauja mokykla, tačiau ir nauji draugai, nauji įspūdžiai. Man, mamai, ir nauji rūpesčiai dėl uniformos. Pasirodo, kad tie rūpesčiai – gerokai didesni, nei aš galėjau įsivaizduoti.
Tada, kai rašėme pareiškimą dėl priėmimo į gimnaziją, sužinojome, kad nuo šių metų keičiasi uniforma, kuri bus mėlynos spalvos. Švarkas yra privalomas, kelnės – nebūtinos.
Gavome ir pavyzdį, ant kurio nupieštas naujos uniformos modelis su rekomendacija, kad ją galima užsisakyti pas siuvėją iš Gėlių gatvės. Nurodytas ir siuvėjo adresas.
Pamaniau, kam tas siuvėjas, jei Kauno urmo bazėje daug skyrių, kuriuose pardavinėjami būtent uniforminiai švarkai. Kad netektų atidėti visko paskutinei dienai, tą pačią dieną su abiem berniukais nuvykau į Kauną.
Bazėje - daugiau nei keli skyriai, kuriuose pardavinėjamos mokyklinės uniformos. Švarkai kainuoja nuo 70 iki 90 litų. Nudžiugau, kad abiems vaikams švarkus nupirksiu už 140 litų. Tikrai nebrangu. Jie buvo mėlynos spalvos, tinkamo modelio. Tik, žinoma, be Senamiesčio gimnazijos emblemų.
Tačiau kažkas man „pašvietė“, kad visų pirma reikia išsiaiškinti, iš kur galima gauti tą emblemą, todėl tądien nepirkau švarkų ir grįžau į Jonavą ieškoti emblemų.
Prisiminiau mokyklos rekomenduotą siuvėją iš Gėlių gatvės. Nuvažiavau nurodytu adresu. Ieškojau siuvyklos, todėl buvau nustebusi, kad nurodytas adresas - nuosavas namas. Užėjau. Mane sutiko iš pažiūros vyresnis nei 70 metų senukas. Ant kaklo - metras. Supratau, kad tai ir yra uniformų siuvėjas.
Maloniai paklausiau, kur galėčiau įsigyti Jonavos Senamiesčio gimnazijos emblemų berniukų švarkams. Maloniai atsakė, kad pas jį.
„Norėčiau nusipirkti dviems švarkams“, - sakau jam.
Jis pasižiūrėjo į mane kaip į ateivę.
„O jūs jau švarkus pas mane pasisiuvot?“
„Ne, nesiuvau, ir to nedarysiu, nes turiu savo“, - atsakiau galvodama apie Kauno urmo bazėje matytus švarkus.
„Ne, ne, ne, ponia. Emblemos duodamos tik prie užsakyto pas mane švarko“.
„Aš turiu švarką“, - pakartojau.
„Pasisuvot?“
Man jau seko kantrybė.
„Taip, pasisiuvom“, - sumelavau.
„Pas ką siuvot? Iš kur gavot medžiagos?“ – paklausė.
„Koks jums skirtumas“, - atšoviau.
„Tai pas ką siuvot, tas tegul ir duoda emblemas“, - pareiškė siuvėjas.
„Iš kur jų gauti?“ - dar kartą klausiu.
„Tik pas mane“, - dar kartą atsako.
„Tai parduokit man“, - vėl prašau.
„Parduosiu, kai užsisakysite pas mane švarką“, - nenusileidžia siuvėjas.
Kantrybė išseko, ir supratau, kad iš senuko emblemų negausiu. Tada paklausiau, kiek kainuoja pas jį užsisakyti švarką. Tiek jau to, nusipirksiu pas jį kartu su emblemomis.
Senukas atsigavo. Išdidžiai atsisėdo, išsitraukė iš stalčiaus savo užrašus ir pradėjo skaičiuoti. Medžiaga, sukirpimas, pamušalas, sagos, emblemos - apie 150 Lt. Aš sulaikiau kvapą, nes skaičiavimas dar nesibaigė. Siuvėjas skaičiavo toliau. Pasiuvimas – dar 130 Lt.
Senukas viską sudėjo ir išėjo 280 Lt. Taip, vienas švarkas man kainuos 280 Lt. O reikia dviejų.
Bandžiau ieškoti informacijos internete, kur galima gauti emblemų. Tačiau neradau. Rugsėjo 1-oji artėjo. Švarkų pirkti iš urmo bazės nesiryžau, nes jie netinkami - ant jų nėra Jonavos Senamiesčio gimnazijos emblemos.
Grįžau pas siuvėją ir užsisakau švarkus vaikams. Labai nustebau, kai senukas pasakė, kad jis tik užsakys medžiagą ir sukirps. O toliau jau - siuvėjos iš J.Ralio gatvės darbas.
Sumokėjau senukui 150 Lt. Už medžiagą, sukirpimą ir emblemą. Beje, sumokėjau 3 litus ir už sagas, kurių taip ir nebuvo, reikėjo nusipirkti pačiai.
Sukirpo dviem dydžiais didesnį švarką (o gal sumaišė užsakymą atiduodant?). Paaiškėjo, kad siuvėja iš J.Ralio gatvės sukirptą medžiagą galės susiūti tik rugsėjo mėnesio pabaigoje, nes labai daug užsakymų.
Kodėl aš nesistebiu? Turbūt ne aš viena esu įvaryta į kampą dėl Jonavos Senamiesčio gimnazijos uniformų. Neįtikėtina - tik vienas vienintelis sukirpėjas, kuris turi „vienetinę“ uniforminę medžiagą ir gimnazijos emblemas, ir siuvėja iš J.Ralio gatvės, kuri yra rekomenduota garbaus sukirpėjo.
Prieš kelias dienas po darbo, net nespėjus persirengti (esu pareigūnė, tad buvau su uniforma), užėjau pas garbųjį vienintelį uniforminių švarkų sukirpėją Jonavoje. Norėjau pasakyti, kad švarkas sukirptas dviem dydžiais didesnis. Ir ką aš matau? Atėjusi moteris perka 20 vnt. etikečių.
Vos atgaudama kvapą klausiu senuko (jis manęs neatpažino, nes, kaip minėjau, buvau su uniforma), kiek kainuoja emblema.
„15 litų“, - atsako.
„Parduosite vieną emblemą?“
„Taip, mielai jums, pareigūne, parduosiu emblemą“.
Aš ją nusipirkau. Iš inercijos. Laikiau rankoje Jonavos Senamiesčio gimnazijos emblemą už 15 litų ir negalėjau patikėti, kad dėl šio mažo medžiagos lopinėlio neturėjau ramybės nuo birželio mėnesio. Ir dėl jos švarkai man kainavo ne po 70 Lt, kurių pilna Urmo bazė, bet po 280 litų. Nes jie su emblema.
Senamiesčio gimnazijos atsakymas:
Ankstesnių uniformų keitimą naujomis Senamiesčio gimnazijoje lėmė dvi priežastys. Viena jų – baigėsi ankstesnis audinys (jį gaudavome iš fabriko „Drobė“, vėliau fabrikas buvo uždarytas). Antroji – mokinių iniciatyva, nes gimnazistų taryba kreipėsi į direktorę, į gimnazijos tarybą siūlydama keisti ir medžiagą, ir modelį.
Balandžio mėnesį mokinių ir mokytojų darbo grupė diskutavo dėl audinių, jų spalvų, modelių, akcentų. Tada nuspręsta, jog reikia ir emblemų, kaip skiriamojo ženklo.
Pagrindinė problema, kaip supratome, kilo dėl emblemų. Manome, kad laiško autorė į sukirpėją kreipėsi tuo momentu, kai pirmoji emblemų „partija“ buvo jau panaudota, o antroji dar nepagaminta.
Jei būsimųjų gimnazistų Mama būtų kreipusis į gimnaziją, būtų paaiškinta. Moteris, kuri pirko 20 emblemų, spėjame, buvo aukštesnės klasės auklėtoja. Nes emblemos būtinos ir vilkint ankstesnio modelio ir audinio švarką.
Dėl kainų? Darbo grupė (vėliau ir gimnazijos taryba) pritarė, kad būtų pasirinktas kokybiškas ir tvirtas audinys, modelis – irgi ne visai standartinis. Tad abejojame, kad „Urmo bazėje“ tokių švarkų yra.
Gimnazijos taryba atsiprašo, kad laiško autorė (o gal ne tik ji) patyrė nemalonių emocijų. Tikimės, kad panašių nesklandumų ateityje nebus.
