Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad dėl nepalankių teršalų išsisklaidymo sąlygų, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija miestų aplinkos ore yra padidėjusi. Oro užterštumo padidėjimui daugiausiai įtakos galėjo turėti transporto ir pakeltoji tarša, be to, dalis teršalų į šalį gali būti atnešama iš Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje vykstančių miškų gaisrų. Į orą pakilę dūmai dėl pietryčių vėjo yra genami į Lietuvos teritoriją. Tokių gaisrų pasekmė – padidėjusi KD10 koncentracija ore.

Aplinkos apsaugos agentūra balandžio 24-ąją užfiksavo padidėjusį oro užterštumą KD10 Lietuvoje. Daugelyje oro kokybės tyrimo stočių fiksuojamas KD10 paros ribinės vertės viršijimas.

Balandžio 24 d. duomenimis aukšta oro tarša užfiksuota ir Jonavoje. Pagal reikalavimus kietųjų dalelių KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) vidutinė paros koncentracija ore turi būti ne daugiau nei 50 mikrogramų kubiniame metre, o paros ribinė vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 35 d. per metus. Šiandien fiksuojamas aukštas užterštumas: KD10 – 63,34;  ozono (O3) – 124,85.

Kietosios dalelės (KD10)  – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai.

Ozonas (O3) yra bespalvės aštroko kvapo dujos. Aukštesniuose atmosferos sluoksniuose esantis ozonas saugo Žemę nuo pražūtingo Saulės ultravioletinės spinduliuotės poveikio, tačiau priežeminiame ore esantis ozonas laikomas teršalu, nes didesnė jo koncentracija kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Tai antrinis teršalas, kuris neišmetamas į atmosferą tiesiogiai gamybinių procesų metu, bet susidaro atmosferoje vykstant fotocheminėms reakcijoms, kuriose dalyvauja azoto oksidai ir lakieji organiniai junginiai bei kiti teršalai, taip vadinami ozono pirmtakai.

Gyventojams patariama: riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke; vaikams neorganizuoti kūno kultūros pratybų lauke; mankštintis uždarose patalpose ar vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių; neatidarinėti orlaidžių, langų; sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga; blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.