Naujausiais Sodros duomenimis, vidutinis vaistininkų atlyginimas Lietuvoje per metus paaugo beveik trečdaliu. Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, ir nuolatinis atlyginimų padidėjimas, ir po studijų garantuotos, gerai apmokamos darbo vietos rodo profesijos perspektyvumą. 

„Duomenys rodo, kad 2024 m. pirmą ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, vaistininkų atlyginimai šalyje kilo 28 proc. Tai turėtų tapti paskatinimu jauniems žmonėms rinktis šią studijų kryptį dėl didėjančio profesijos prestižo, perspektyvumo bei karjeros galimybių“, – komentuoja K. Nemaniūtė-Gagė. 

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto prodekano prof. Valdo Jakšto, LSMU Karjeros centro 2016-2022 m. duomenys rodo, kad farmacijos studijų absolventų įsidarbinimo rodiklis po 12 mėn. nuo studijų baigimo siekia iki 98 proc. Tai lemia labai plati vaistininkų veikla. 

„Studijas baigę farmacijos specialistai įsidarbina ne tik vaistinėse. Nemažai diplomuotų vaistininkų dirba vaistų gamintojų atstovybėse, Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje. Mūsų paruošti vaistininkai lieka dirbti akademinėse įstaigose, farmacijos mokslinius tyrimus vykdančiose laboratorijose, taip pat įsitraukia į įvairių tarptautinių struktūrų veiklą“, – kalba prof. V. Jakštas.  

K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, nepaisant visų profesijos teikiamų privalumų, rinkoje ne vienerius metus juntamas vaistininkų trūkumas. Ateityje jų trūks dar labiau, kadangi per artimiausius 5-6 metus į pensiją išeis beveik 800 vaistininkų – trečdalis šiuo metu vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų. Todėl visos viltys dedamos į aukštųjų mokyklų absolventus, kurie domisi galimybe tapti vaistininkais. 

„Vaistininko profesijos prestižas auga dar ir dėl to, kad auga ir vaistininkų funkcijos. Jau nuo kitų metų vaistininkai galės ne tik išduoti vaistus pagal receptus, bet ir pratęsti receptus. Pacientai, kurie ilgai vartoja tuos pačius vaistus, turės galimybę, gydytojui leidus, receptą prasitęsti vaistinėje, tad nebereikės grįžti į gydytojo kabinetą. Be naujų farmacinės rūpybos paslaugų, vaistininkas jau dabar teikia kitas farmacines paslaugas: konsultuoja pacientus rūpimais sveikatos klausimais, paaiškina apie vaistų suderinamumą ir vartojimą, vykdo vakcinaciją, gamina vaistus, bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros specialistais“, – sako LVA pirmininkė.   

Jos nuomone, ateityje vaistininko funkcijos turėtų dar labiau išaugti, o tai leis ir visuomenei dar geriau suvokti, kad vaistų išdavimas tėra viena iš daugelio vaistininko darbo dalių. Tad kiekvienas farmacijos mokslus baigęs jaunuolis gali būti ramus, jog pats galės rinktis, kuriame mieste, kurioje vaistinėje ar dar kitoje su farmacija susijusioje srityje dirbti, nes konkurencija tarp darbdavių –milžiniška. 

Prof. V. Jakštas įsitikinęs, kad Lietuvos vaistininkai turi reikiamus gebėjimus bei žinias, taip pat atsižvelgiama į profesinės srities tendencijas, todėl ateityje farmacijos magistrai galėtų teikti pacientams daugiau paslaugų. 

„Tai galėtų būti ir aktyvesnis imunizacijos procesas, siūlant vaistinėse pasiskiepyti įvairesnėmis vakcinomis, ir injekcinių vaistų suleidimas, kitos su nedidelėmis sveikatos problemomis ir savigydos valdymu susijusios paslaugos. Pažymėtina, kad vaistininkų studijų universitetuose metu sukauptos žinios ir gebėjimai apima ne tik farmacijos, bet ir kitas glaudžiai susijusias sveikatos mokslų sritis, tad jie yra tikrai kompetentingi“, – tikina jis. 

Vaistininkų vaidmuo ateityje stiprės ir dėl sparčiai senstančios visuomenės bei augančių eilių pas gydytojus specialistus, dėl ko vaistininkas galėtų tapti tarpininku tarp gydytojo ir paciento. Dalyje Europos Sąjungos šalių tai jau įprasta praktika, tad Lietuva neturėtų atsilikti. 

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: