Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų keturis penktadalius sudaro vyrai, vieną penktadalį – moterys. Miršta apie 1200 asmenų per metus. Vidutinis 5 metų išgyvenamumas yra tik apie 9 proc.

PSDF biudžeto išlaidos dėl plaučių vėžio 2021 m. sudarė 26,23 mln. eurų, iš jų – asmens sveikatos priežiūros paslaugoms – 7,25 mln. eurų, kompensuojamiems vaistams – 18,3 mln. eurų, centralizuotai perkamiems vaistams – 0,68 mln. eurų.

Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, plaučių vėžio gydymas vienam asmeniui, jei diagnozė nustatoma ankstyvose stadijose ir skiriamas radikalus chirurginis gydymas, vidutiniškai kainuoja 2 824,81 eurų per metus, o plaučių vėžio gydymas imunoterapija vienam asmeniui vidutiniškai kainuoja 14 773,84 eurų per metus. Ankstyvesnė plaučių diagnostika sumažintų mirčių dėl plaučių vėžio skaičių, prailgintų gyvenimo trukmę, leistų daugeliui asmenų ilgiau likti darbingais, sumažintų gydymo išlaidas.

Atsižvelgiant į užsienio šalių, kuriose vykdoma ankstyva plaučių vėžio atranka, patirtį ir tai, kad plaučių vėžio problema Lietuvoje didėja, būtinas šiuolaikinis požiūris į ankstyvos plaučių vėžio atrankos modelį, pagrįstą vienu (tiriamojo amžiaus) kriterijumi arba dviem (tiriamojo amžiaus ir rizikos veiksnio) kriterijais, pagal kuriuos asmenys būtų atrenkami tyrimui. Asmuo, atitinkantis vieną ar du aukščiau paminėtus kriterijus ir sutinkantis tirtis, iš karto būtų nukreipiamas atlikti krūtinės ląstos mažų apšvitos dozių kompiuterinės tomografijos tyrimą.

Anksti aptikus plaučių vėžį, būtų galima išvengti komplikacijų, ilgai trunkančio gydymo ir brangių vaistų naudojimo. Ankstyvoji diagnostika gerintų visuomenės sveikatą, prisidėtų prie valstybės lėšų ekonomiškesnio panaudojimo.

 

Sveikatos reikalų komiteto biuras

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: