„Dar dirbti galėjau. Ne savo noru išeinu. Kol kas manau, kad pailsėsiu, o ką veiksiu toliau – negalvoju. Kol kas nenoriu grįžti į advokatus ar dirbti kitą darbą.

Į darbą gerai eiti, bet gerai ir neiti. Kai dirbi - labai greitai prabėga dienos. Bet ateina laikas ilsėtis. Aš ir pats nežinau, ko noriu“, - sakė darbą Jonavos rajono apylinkės teisme baigiantis V.Paurys. 

-Jūs nagrinėjote vadinamąsias populiarias bylas – neblaivūs vairuotojai, cigaretėmis prekiaujantys romai. Visa tai buvo Jūsų žinioje. 

-Kodėl jos populiarios? Gal tik žiniasklaidoje jos populiarios. Bylų buvo ir daugiau – kratos, suėmimai, telefono pasiklausymai. Viskam juk reikia teismo leidimo. 

-Dažnai sakoma, kad vairuotojų diena yra penktadienis. Savo ruožtu šią frazė gailima pakeisti ir sakyti, kad Jonavoje vairuotojų diena iki šiol būdavo pirmadienis?

-Pirmadieniais aš visada nagrinėdavau kelių eismo taisykles pažeidusių vairuotojų bylas. Tokia tvarka buvo. Penktadieniais – cigaretės, vagystės iš parduotuvių, policijos pareigūnų įžeidimai, o pirmadieniais – tik vairuotojai. Kitom savaitėms dienom – įvairios bylos.

-Kai Seimas priėmė įstatymą ir šiurkščiai kelių eismo taisykles pažeidę vairuotojų bylas perdavė teismui, Jonavoje jos atiteko būtent Jums. Praėjo jau nemažai meto nuo šio įstatymo priėmimo – užtektinai, kad būtų galima padaryti išvadas. Jūsų nuomone, ar daug vairuotojų prie vairo sėdasi neblaivūs?

-Pakankamai.  Daug vairuotojų po to aiškina, kad iš išgėrė iš vakaro, rytą jautėsi gerai, todėl važiavo. Dar kiti vairavo neblaivūs, nes susipyko su drauge ar žmona. Kitiems staiga reikėjo atvežti kokių nors vaistų, todėl išgėrę sėdo prie vairo. Bet bemaž nė vienas nesako: „Gėriau, ir girtas važiavau“. 

-Jums nekildavo noras nenubausti žmogaus? Juk visokių aplinkybių būna. 

-Ne, tokio noro nebuvo. Blogai tai, ar gerai – nežinau. Yra įstatymai, ir kažkas juos turi vykdyti. Čia tas pats, lyg paklausti budelio, kuris galvas kapojo, ar jam tai suteikė malonumą. Ne. Buvo toks darbas. 

Aš negalėčiau būti chirurgu.  Nualpčiau iš karto, vos pamatęs kraują. Bet dirba žmonės tokį darbą. Neįsivaizduoju, kaip galima gyvą žmogų pjaustyt? O chirurgas gal neįsivaizduoja, kaip aš galiu bausti. 

Bet laikykis įstatymų, ir niekas nebaus. Aš čia juk nė vieno nekviečiau. Patys atėjo. 

-Kaip žmonės elgiasi teisėjo kabinete? Yra vidinė baimė ateiti pas teisėją?

-Vairuotojai ateina turėdami viltį, kad nepraras vairuotojo pažymėjimo. Yra žmonių, kuriems vairuotojo pažymėjimas yra jų pragyvenimo šaltinis, nes dirba vairuotojais. O su darbais juk dabar sunku. Todėl jie ir turi vilties. Bet visos bylos, kurios patenka į teismą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, yra susijusios su vairuotojo pažymėjimo atėmimu. Už paprastesnius pažeidimus baudžia policija, ir į teismą nereikia. 

Ateina žmogus ir sako: „Duokit man dvigubą baudą, tik palikit vairuotojo pažymėjimą“.

-Paliekat?

-Ne. Sakau, kad eitų į Seimą. Ne aš tokius įstatymus priėmiau. Jei Seimas leis – neatimsiu teisės vairuoti. Aš juk įstatymų nesukūriau. Aš juos tik vykdau. 

-O kyšio Jums niekas siūlė? 

-Siūlė. Bet nedaug kartų. Gal kokius du-tris. Kišo pinigus po ant stalo gulinčiais dokumentais, dėjo tiesiog ant stalo. Tada paėmiau telefoną ir pasakiau – arba pasiimat atgal, arba bus dar viena byla dėl bandymo papirkti. 

Kai tik pradėjau nagrinėti šias bylas, atsirado labai daug draugų ir pažįstamų, kuriuos net ir pamiršęs buvau. Pirmais metais bandydavo tarpininkauti kelių eismo taisykles pažeidusiems savo pažįstamiems ar draugams. Bet net pavardės vairuotojo neklausdavau. Sakydavau: „Jis jau teisių neturi“. Greitai tokių prašymų ir senų draugų neliko. 
Ne kartą teko ir nusišalinti dėl to, kad man patekdavo pažįstamų žmonių bylos. Jų nagrinėti negaliu. Tokių atvejų buvo nemažai. 

-Dar viena tema, apie kurią dažnai kalbama Jonavoje, prie turgaus cigaretėmis prekiaujantys romai. Jūs juos baudėte. Jūsų nuomone, kodėl ši problema yra niekaip neišsprendžiama?

-Ne kartą sakiau, kad tai - kova su vėjo malūnais, kol yra tokie įstatymai. Situacija labai paprasta. Jie nedirba, o cigaretės yra vienas iš jų pragyvenimo šaltinių. Juos sulaiko, pagauna, skiriamos didžiulės baudos – dešimtimis tūkstančių. Viena moteris baudų turi beveik už milijoną, jei skaičiuotume litais.  Bet tai beviltiška. Išieškoti nėra iš ko. Arešto skirti negalima, viešuosius darbus jie turi sutikti dirbti patys. Kol kas nesutiko dar nė vienas. Tai kaip tas baudas išieškoti, jei jie nieko, išskyrus vaikus, neturi? 

-Išeitis būtų tik įstatymų pakeitimai? 

-Matyt. Bet ir vėl - moterų juk „nepasodinsi“, jei jos turi vaikų. Ir ką daryti? Manau, reiktų  užkirsti kelią, kad dideli kiekiai cigarečių jų nepasiektų. Kitaip tariant, gaudyti tuos, kurie jas tiekia. 

-Per beveik dešimtį metų ne tik išnagrinėjote didelį skaičių bylų, tačiau matėte ir pačių įvairiausių žmonių. Jūsų nuomone, ar kalėjimas žmones keičia - į gerąją pusę? 

-Ne. Ten yra tam tikra mokykla, kurią praėjęs iš mėgėjo gali tapti profesionalu. Išimtis, be abejo, tiek, kurie įkalinti už netyčinius nusikaltimus, avarijas, finansinius pažeidimus. Tokie neis žudyti ar plėšti žmonių. Bet tie, kurie pradėjo nusikalsti būdami nepilnamečiais, sustoja labai retai. 

-Ar didelius turtus per savo karjerą užgyvenote? 

-Labai. Du vaikus, du anūkus. 

-Kodėl tiek metų dirbote žemiausios kategorijos – apylinkės – teisme, ir nedarėte karjeros apygardos ar aukštesnės instancijos teisme? Ten ir atlyginimas juk - didesnis? 

-Tai ne man. Man tik pikta, kai ponas Sysas per televizorių viešai pasakė, kad teisėjai uždirba 15 tūkstančių litų. Netiesa. Tiek gal uždirba Konstitucinio teismo teisėjai. Bet kaip paprastam žmogui, atėjusiam į kabinetą, paaiškinti, kad mūsų algos ne tokios, kai jis yra įsitikinęs, kad mes gauname tokio dydžio atlyginimus? Nes girdėjo per televizorių. 

-Dirbote advokatu, prokuroru, teisėju. Kas sunkiausia – apkaltinti, apginti ar nuteisti?

-Turbūt nuteisti. Pasakysiu vaizdžiai. Prokuroras prašo sušaudyti, advokatas – išteisinti. O sprendimą priima teisėjas. Ir jau iš anksto aišku – kad ir koks bebūtų teisėjo sprendimas, viena pusė juo liks nepatenkinta. 

-Yra įstatymai, jų ribos ir atitinkamos bausmės. O teisėjo vidinė nuojauta? Juk sprendimus priima žmonės, ne robotai. 

-Ne robotai. Visi sprendimai priimami pagal tai, kaip numato įstatymai. Tačiau už  pažeidimą numatomos skirtingas bausmes – nuo–iki. Paimkime visus Lietuvos teisėjus, duokime jiems tą pačią bylą, tuos pačius liudytojus, tą pačią medžiagą. Kaip manote, ar jų sprendimai bus vienodi? Ne. Jie bus skirtingi. Štai jums ir atsakymas.