Jau anksčiau rašėme (plačiau skaitykite čia ir čia), kad Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos (VMVT) atstovams vykdant planinį šunų augintojų patikrinimą Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje, Ratušėlių kaime, buvo aptikta šunų daugykla, kurioje nustatytas ne vienas pažeidimas -  dalis gyvūnų negavo reikiamos veterinarinės pagalbos, buvo priversti gyventi narvuose, kęsti troškulį ir kančią. Keturkojai nedelsiant buvo perduoti laikinai globai, o Teismas sulaukė VMVT prašymo konfiskuoti juos iš daugintojos. Visgi, Teismas nusprendė kitaip - daugintojai skirta tik piniginė bauda.

Užfiksavo ne vieną pažeidimą

,,Patikrinimo Jonavos rajone metu, kuriame dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, policijos pareigūnai, Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir gyvūnų globėjų organizacijų atstovai, buvo fiksuota žiauraus elgesio su gyvūnais faktų – gyvūnai buvo laikomi jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis sąlygomis, varžoma judėjimo laisvė, sukeliama kančia. Daugiau kaip 20 šunų buvo laikoma narvuose ir boksuose, kuriuose vienam augintiniui skiriama per mažai minimalaus grindų ploto bei per mažas narvų aukštis. Dalyje narvų grindys grotuotos, be paklotėlių, – laikymas visai netinkamas šunų letenėlėms. Narvuose laikomi šunys patikrinimo metu neturėjo vandens. Kitiems lauko voljeruose laikytiems šunims nebuvo užtikrinamas pakankamas būdų kiekis, jiems vienu metu nebuvo galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Taip pat pirminės apžiūros metu nustatyta, kad 5 šunys buvo su ryškiai matomais ligų požymiais, t. y. jiems nebuvo teikiama veterinarinė pagalba", -  pasiteiravus apie rastus pažeidimus, netrukus po patikrinimo informavo VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus viršininkė-valstybinė veterinarijos inspektorė Diana Daina Šutovienė.

Ir sunkūs susirgimai

Kaip matyti iš tyrimo metu surinktos medžiagos, gyvūnus tikrinę veterinarai nustatė, kad tarp pastarųjų buvo ir sudėtingus susirgimus turėjusių gyvūnų: su ausų polipais, pilnai užakusiomis ausų landomis, tuštinimosi metu iškrentančia tiesiaja žarna, besituštinančių krauju. Būta ir nestabilios psichikos keturkojų.

700 eurų bauda

A. P. pripažino, kad padarė vieną nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas).

Tačiau, teismas nusprendė, kad A. P. padarė ne tik šį, bet ir administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje (Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas).

Galiausiai nutarta A. P. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą be gyvūnų konfiskavimo.

Nurodė motyvus

Tokį sprendimą Teismas motyvavo tuo, jog už administracinio nusižengimo padarymą taikomos administracinio poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjamu atveju spręsdamas administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, jog A. P. prisipažino dėl vieno administracinio nusižengimo padarymo, į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir į tai, jog administracine tvarka per trijų metų laikotarpį ji nebuvo bausta.

Akcentuota, kad A. P. ganą ilgą laiką užsiėmė šunų auginimu ir priežiūra, iki 2020 m. buvo registruota gyvūnų augintinių veisėja, duomenų, kad A. P. iki 2020 m. spalio 9 d. būtų buvusi įspėta ar bausta dėl netinkamo gyvūnų laikymo ar priežiūros, byloje nėra.

,,Be to, tiek asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimais teismo posėdžio metu, tiek į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad A. P., atsižvelgdama į gyvūnų laikymo sąlygų ir įstatymo pažeidimus padarė išvadas, įsipareigojo užtikrinti jiems tinkamas laikymo sąlygas, surado tinkamas patalpas gyvūnams laikyti (...).

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes tikėtina, jog dėl šių pažeidimų padarymo A. P. savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai prižiūrint savo turimus gyvūnus (šunis), todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju A. P. priklausantys gyvūnai (šunys), nekonfiskuotini", - paaiškino teismas.

Taškas dar nepadėtas?

Tokia žinia pribloškė iki šiol A. P. laikinai globojusius gyvūnų mylėtojus. 

,,Teismas pripažino, kad su gyvūnais buvo elgiamasi žiauriai, tačiau jų nekonfiskavo, nes tikisi, jog daugintoja pasitaisys. O jei nepasitaisys? Šunys bus priversti laukti kito patikrinimo? Juk kalbam apie gyvūnus, o ne bejausmius daiktus. Tikiuosi, kad taškas šioje istorijoje dar nepadėtas. Mes darysime viską, kad gyvūnai būtų saugūs", - teigė ne vieną aptartos daugyklos šunį slaugančios VšĮ ,,Dogspotas" vadovė Indrė Pileckienė.

VMVT savo ruožtu patikino, jog svarsto galimybę šią teismo nutartį skųsti.

Nuosprendį paskelbė Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė.

Taip pat skaitykite: