Seimas priėmė įstatymą, kuriuo vadovaujantis Lietuvoje vyks tiesioginiai merų rinkimai. Ar tai – gera, ar bloga žinia? Pagaliau, ar iš tiesų tai yra esminis pasikeitimas?

Pirmieji pastebėjimai – pokyčių nedaug. Pagal iki šiol galiojusius įstatymus meras yra tarybos pirmininkas, dabar meras bus meras-tarybos pirmininkas. Šiek tiek pasikeis ir funkcijų tarp savivaldybės administracijos direktoriaus ir mero pasiskirstymas. 

Be to, daugelio žmonių akyse meras yra asmuo, kuris turėtų pakilti virš politinių interesų ir labiau spręsti rajono, gyventojų problemas. Tačiau net įteisinus tiesioginius mero rinkimus, tai – visiškai nerealu. Todėl, kad meras bus renkamas iš tų pačių tarybos narių.

Kandidatais į merus gali būti visi, užsiregistravę į savivaldybės tarybos rinkimus, kitaip tariant – tie patys politikai.

Tvarka tokia – vyks rinkimai, ir iš visų kandidatų bus reitinguojamas vienas žmogus, kuris taps meru. Tokia sistema, mano nuomone, gali įnešti tik dar daugiau sumaišties.

Įsivaizduokim situaciją, kad Vilniuje rinkimus laimi konservatorių partija, tačiau žmonių pasitikėjimą įgauna Artūras Zuokas. Kas nutinka? Meru tampa politikas, neturintis savo kolegų politinio palaikymo, nes rinkimus juk laimėjo ne jo partija. Ar tokiu būdu išrinktas meras tikrai pateisins rinkėjų lūkesčius?

Tuo tarpu mero pavaduotojus rinks ne rinkėjai, o tie patys tarybos nariai. Ar bus suformuota darni komanda, jei politinėje žaidimų aikštelėje žais skirtingi žaidėjai?

Todėl manau, kad tokių sprendimų priėmimas tėra žaidimas demokratija. Kalbant liaudiškai, čia puikiai derėtų posakis: „Teoriškai – arklys, o praktiškai – nesikelia“.

Egidijus Sinkevičius yra Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys