Parduotuvių lentynose esančių maisto produktų gausoje galima rasti ir tokių produktų, kurie paženklinti etiketėmis „Užauginta be antibiotikų“, „Vištų, kurios negydytos antibiotikais, kiaušiniai“, „Kiaušiniai, gauti iš vištų, kurios negydytos antibiotikais“ ar panašiomis. Kas iš tiesų slypi po šiais teiginiais? Ar iš tikrai be antibiotikų užauginta vištų mėsa ir iš tokių paukščių gauti kiaušiniai yra sveikatai palankesni produktai? Sulaukiant tokių vartotojų užklausų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pateikia svarbiausius atsakymus ir paaiškina šių teiginių reikšmes.

Pasak veterinarijos inspektorių, maisto produktų gamintojas šiais teiginiais produktus gali ženklinti savanoriškai, tačiau turi laikytis būtinų maisto produktų ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Informacija apie maistą neturi klaidinti vartotojų dėl produktų ypatybių, ypač pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, produktų kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo, gamybos ar ruošimo būdo, taip pat maistui negali būti priskiriamos savybės, kurių jis iš tikrųjų neturi.

Ką turėtų žinoti vartotojas

Ant pakuočių naudojamos etiketės, informuojančios, kad, pavyzdžiui, vištiena „Užauginta be antibiotikų“, „Vištų, kurios negydytos antibiotikais, kiaušiniai“, „Kiaušiniai, gauti iš vištų, kurios negydytos antibiotikais“ ir kt., nurodo, kad maistiniai gyvūnai, iš kurių gaunami taip paženklinti maisto produktai, visą jų auginimo laikotarpį nebuvo gydyti antibiotikais.

Pavyzdžiui, teiginys ant vištienos produktų „Užauginta be antibiotikų“ ar pan. – tai tarsi gamintojo deklaracija, kad auginamos vištos buvo sveikos visą jų auginimo periodą, todėl nebuvo gydomos antibiotikais. Taip pat gamintojai šiuo teiginiu patvirtina, kad jų įmonėse yra įdiegta ilgalaikė antibiotikų naudojimo maistiniams gyvūnams mažinimo strategija, o šios strategijos tikslas – sumažinti antibiotikų naudojimą maistiniams gyvūnams gydyti.

Šį tikslą įmonė pasiekia investuodama į gyvūnų sveikatingumą – gerindama gyvūnų laikymo sąlygas, subalansuodama pašarus, naudodama įvairius papildus, probiotikus, ir pan. Taip auginami maistiniai gyvūnai įgyja natūraliai stipresnį imunitetą, jie būna sveikesni ir išvengia poreikio būti gydomi antibiotikais. O vartotojai gauna aukščiausios kokybės produkciją.

Tuo tarpu iš antibiotikais gydytų maistinių gyvūnų gautas maisto produktas teiginiais „Užauginta be antibiotikų“ ar pan. negali būti ženklinamas.

Antibiotikų naudojimas maistinių gyvūnų auginime

VMVT aktyviai remia ir palaiko visas inciatyvas, kuriomis mažinamas antibiotikų naudojimas maistinių gyvūnų auginime. Veterinarijos specialistai akcentuoja, kad neatsakingas, perteklinis antibiotikų naudojimas maistinių gyvūnų auginime skatina bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms išsivystymą.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra mikroorganizmų, pvz., bakterijų, gebėjimas tapti vis atsparesniems antimikrobinei medžiagai, kuriai anksčiau šie buvo jautrūs. Atsparios antimikrobinėms medžiagoms, tokioms kaip antibiotikams, bakterijos per maistinių gyvūnų produktus tiesiogiai patenka į žmonių organizmus, o per išmatas pasiekia žemę, vandenis ir visą ekosistemą (plačiau apie antimikrobinį atsparumą čia).

Mažinant antimikrobinių medžiagų suvartojimą žemės ūkyje, pirmiausia svarbu jas naudoti atsakingai (naudoti tikslingai, parenkant tinkamą antimikrobinę medžiagą ir jo dozę, atsižvelgti į vaisto savybes patekti į mikroorganizmų lokalizacijos židinį ir kt.), taikyti prevencines priemones, tokias, kaip vakcinaciją, ir užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas (mikroklimato sąlygos, tinkamas šėrimas, higiena ir kt.).

Gyvūnus gydyti, kai jie serga – būtina

Tokia gyvūnų savininkų ir laikytojų pareiga numatyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Gyvūnams gydyti leidžiama naudoti Lietuvos Respublikoje registruotus veterinarinius vaistus. Tačiau kartu svarbu žinoti ir tai, kad iš gydytų maistinių gyvūnų gauta produkcija visiškai saugi vartoti tik po išlaukos laikotarpio. Išlauka apibūdinamas laikotarpis nuo paskutinio veterinarinio vaisto naudojimo gyvūnams nurodytomis sąlygomis iki maisto iš tokių gyvūnų gavimo, būtinas apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti, kad tokiame maiste esantys veikliųjų ir pagalbinių medžiagų liekanų kiekiai neviršija nustatytos didžiausios veterinarinio vaisto medžiagų liekanų koncentracijos.

Didžiausios veterinarinio vaisto medžiagų liekanų koncentracijos gyvūnuose ir gyvūnų produktuose yra griežtai reglamentuotos. VMVT pagal Europos Komisijos rekomendacijas kasmet vykdo antimikrobinių medžiagų stebėsenos programą mėsoje, piene ir kiaušiniuose. Pagal VMVT planus, mėginiai tyrimams imami smulkiuose ir stambiuose ūkiuose, tikrinama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra neleistinų medžiagų likučių. Vien 2020 metais, atlikus medžiagų liekanų gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose stebėseną, buvo ištirti 2428 mėginiai. Neatitikimų nustatyta 18 mėginiuose, iš kurių trijuose nustatyta antimikrobinių medžiagų: dviem atvejais – galvijų mėsoje ir vienu – kiaulienoje.

Kviečia verslą konsultuotis

Verslui, prieš pradedant ženklinti maisto produktus „Užauginta be antibiotikų“ ar panašiais teiginiais, rekomenduojama iš anksto pasikonsultuoti su VMVT specialistais dėl tokio ženklinimo pagrįstumo ir ilgalaikės ūkio subjekto antibiotikų naudojimo maistiniams gyvūnams mažinimo strategijos klausimais bei gauti patvirtinimą, kad naudojami teiginiai yra pagrįsti ir jie neklaidina vartotojų. Plačiau apie maisto produktų ženklinimą pateikiama VMVT tinklalapyje – https://vmvt.lt/maisto-sauga/verslui/zenklinimas-ir-reklama/maisto-produktu-zenklinimas.

Taip pat skaitykite: