Ukrainiečių užimtumas nuosekliai auga – darbo rinkoje 25,3 tūkst. aktyvių darbuotojų. Padedant Užimtumo tarnybai įdarbinta 13,9 tūkst. asmenų. Ukrainiečiai įsidarbina laisvose darbo vietose, kuriose jaučiamas didelis darbuotojų trūkumas.
Dar pernai ukrainiečių srautams didėjant Užimtumo tarnyba sudarė sąlygas darbdaviams laisvų darbo vietų platformoje skelbti darbo vietas, kuriose pažymėtų, jog įdarbintų ukrainiečius. Tai daroma iki šiol – šiuo metu iš 9,2 tūkst. registruotų laisvų darbo vietų šalyje darbdaviai pažymėjo, kad į 2,4 tūkst. darbo pozicijų priimtų ukrainiečius.
Be valstybės paramos daugiausiai atvykusių Ukrainos piliečių įdarbino „PKC Group Lithuania“, „Manvesta“, „Elixus“, „Rimi Lietuva“, „AQ Wiring Systems“, „Biovela-Utenos mėsa“, „Premier Restaurants“, „Costo“, „Marino grupė“, „Baltic Transline Transport“.
Daugiausiai jų dirba transporto ir saugojimo (23,9 proc.), apdirbamosios gamyboje (22,7 proc.), statybos (20,7 proc.), transporto ir saugojimo (3,8 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,5 tūkst.) įmonėse.
„Rimi Lietuva“ nuolat ieško naujų komandos narių, ir ukrainiečių įsiliejimas į darbo kolektyvą yra labai laukiamas, o jų darbas vertinamas teigiamai.
„Pastebėjome, kad ukrainiečiai yra sėslesni ir nelinkę dažnai keisti turimo darbo. Nemaža dalis kolektyvą papildžiusių ukrainiečių daugiau kaip metus dirba pardavėjais, virėjais ir pagalbiniais darbininkais. Amžiaus vidurkis – 40-45 metai. Jaunesnio amžiaus moterys dažniausiai dirba pardavėjomis, jos noriai savarankiškai mokosi lietuvių kalbos ir bando lietuviškai bendrauti su klientais, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ direktoriaus pavaduotoja Indrė Baronienė. – Štai viena stropi ir pareiginga jauna ukrainietė neseniai buvo paaukštinta iki pamainos viršininko pareigų. Prasčiau lietuvių kalbą mokantys vyresnio amžiaus asmenys dirba virtuvėje ir pagalbinių darbų baruose. Didžioji dauguma (apie 70 asmenų) pageidauja lankyti lietuvių kalbos kursus“.
Į „Rimi Lietuva“ kreipiasi ir ukrainiečiai paaugliai, informaciją apie galimybę dirbti vasaros atostogų metu sužinoję iš savo tėvų ar bendramokslių lietuvių.
„Dėl įsidarbinimo kreipiasi ir nemažai jaunų mamų ukrainiečių, tik kol kas nėra galimybės suderinti vaikų priežiūrą su įmonės darbo grafiku“, – sakė I.Baronienė.
Kauno įmonės „Baltic Transline Transport“ personalo vadovė Olga Stasiūnienė teigė, kad yra patenkinti ukrainiečių darbu įmonėje: „Dauguma jų dirba tolimųjų reisų vairuotojais, atsakingai žiūri į pavestas užduotis, greitai adaptavosi, dirba pozicijose, kur reikalinga rusų kalba, todėl nėra ryškios darbuotojų kaitos“.
Panašia patirtimi dalijosi ir Šiaulių įmonės „Costo“ personalo vadybininkė Asta Dapšienė: „Dauguma dirbančių ukrainiečių – tai 300 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Įmonėje įdarbinti ir kai kurių vairuotojų šeimos nariai. Problemų nėra, konkurencijos tarp lietuvių nėra. Sudaromos sąlygos karjerai – planuojam įdarbinti ukrainietį vadybininku.“
„Biovela-Utenos mėsa“ – viena iš daugiausiai įdarbinančių ukrainiečius, tačiau darbas įmonėje yra fiziškai sunkus, todėl vyksta nuolatinė darbuotojų kaita. Ukrainiečiai nėra išimtis, jie taip pat padirba tam tikrą laikotarpį – vieni ilgiau, kiti trumpiau ir išeina iš darbo. Vis dėlto bendrovė pirmumą teikia lietuvių įdarbinimui, tačiau jaučiamas jų trūkumas.
2,4 tūkst. ukrainiečių per du mėnesius (kovą ir balandį) įdarbino subsidijuojant 1,3 tūkst. šalies darbdavių. Daugiausiai šia galimybe pasinaudojo apdirbamosios gamybos (22,8 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo įmonės (21,2 proc.). Didžioji dalis įdarbintų ukrainiečių (35,6 proc.) buvo remiami vidutiniškai 4 mėnesius, kas penktas priemonės dalyvis – 5 mėnesius.
„Sparčiau integruoti ukrainiečius į darbo rinką padeda užimtumo priemonės – įdarbinus subsidijuojant, darbdaviui kompensuojamas darbo užmokestis. Ši tikslinė valstybės parama sujungia iš karto ir darbdavius, ir darbuotojus – atnaujinant ar įgyjant įgūdžius konkrečiose darbo vietose žmonės greičiau adaptuojasi, o įmonės greičiau susiranda darbuotojų“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus patarėja Brigita Blavaščiūnienė.
15 įmonių priėmė dirbti subsidijuojant daugiau nei po 10 asmenų. Daugiausiai pradžioje tokiu būdu įdarbino įmonė „Corpus A“ (39), VšĮ Tarptautinė Ukrainos mokykla (35 ) ir VšĮ „Herojus" (25), nes daugelis įmonių po to įdarbina neterminuotai.
Šiaulių bendrovėje „Grūstė“ 10 ukrainiečių dirba prekybinės salės darbuotojais, pardavėjais ir valytojais. Anot personalo direktorės Danguolės Steponaitienės, ukrainiečiams sekasi puikiai ir vienintelė problema – kalbos barjeras, tačiau lietuvių kalbos jie mokosi savarankiškai: „Pasibaigus finansavimui, būtinai siūlysime likti įmonėje“.
Kauno UAB „Aurika“ įdarbino subsidijuojant 14 Ukrainos piliečių ir beveik pusė jų liko dirbti įmonėje gamybos darbuotojais ir pakuotojais. Pasak personalo vadybininkės Dalės Rakickienės, vieni iš įdarbintų ukrainiečių noriai ir sąžiningai atlieka jiems pavestus darbus, bendrauja su lietuviais, mokosi kalbėti lietuviškai: „Tačiau yra tokių, kurie dėl įvairių priežasčių – ypač dėl sunkaus darbo – arba įsidarbina pagal seniau įgytą profesiją, arba išvyksta namo į Ukrainą“.
Kauno slaugos namuose „Remedas“ dirba 10 Ukrainos piliečių kaip darbuotojai – jie pareigingi, lengvai pritapo, noriai bendrauja su kolegomis. „Įdarbinti ukrainiečiai užėmė slaugytojų padėjėjų darbo vietas, sumažino kitų darbuotojų krūvį, be jų įmonėje būtų labai sunki padėtis“, – sakė direktoriaus pavaduotoja Indrė Urbanavičienė.
Kitų įmonių atstovai taip pat patenkinti ir pačiais ukrainiečiais, ir jų atliekamu darbu. Panevėžyje valymo paslaugas teikianti įmonė „Valumina“ kandidatams nekelia specialių reikalavimų, todėl ukrainiečiai taip pat gali pretenduoti į laisvas darbo vietas. Įdarbinta subsidijuojant 12 ukrainiečių, kurie yra atsakingi, darbštūs, nekonfliktiški bei motyvuoti dirbti. Jei pasibaigus finansuojamam laikotarpiui asmuo neplanuoja išvykti į tėvynę, įmonė tokį asmenį mielai pasilieka dirbti toliau.
„Best Baltic Kaunas Hotel“ vadovės Editos Dargevičiūtės teigimu, įmonėje įdarbinta subsidijuojant 15 ukrainiečių – geri ir darbštūs darbuotojai: „Įmonė yra patenkinta jų darbo kokybe. Štai į tėvynę grįžusi ukrainietė vėl paprašė, kad priimtume į darbą, nes vėl atvyko į Lietuvą. Subsidijuojami asmenys, pasibaigus finansavimo terminui, bus paliekami dirbti toliau“, – sakė E. Dargevičiūtė.
Įdarbinimo subsidijuojant priemonės efektyvumo rodiklis siekia 59,2 proc. – tiek asmenų dirbo praėjus 6 mėn. po dalyvavimo priemonėje. 2022 m. ukrainiečių integracijai į darbo rinką panaudota 4 mln. Eur, per 2023 m. I ketv. – 0,6 mln. Eur.
Iki 2023 m. kovo, tai yra per metus nuo karo Ukrainoje pradžios, Lietuvoje prieglobstį radę ukrainiečiai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 58 mln. eurų mokesčių. Karo pabėgėliai 2022 m. sukūrė pridėtinės vertės už 400 mln. eurų – 1 proc. punktą bendrojo vidaus produkto (BVP).
Užimtumo tarnybos info.
